Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų (2013–2023 m.) sergamumo sifiliu rodiklis sumažėjo tris kartus (nuo 9,1 iki 2,6 atvejo 100 tūkst. gyv.). Šiemet sausio–birželio mėn. užregistruoti 58 nauji sifilio atvejai, pernai per visus metus buvo diagnozuoti 76 susirgimai sifiliu (iš jų vienas įgimto sifilio atvejis), 2022 m. – 86 atvejai. Epidemiologinės situacija Europos Sąjungos šalyse (ES) ir Lietuvoje skiriasi: Lietuvoje sergamumas sifiliu mažėja, ES šalyse – tolygiai didėja. Lietuvoje sifilis diagnozuojamas du kartus dažniau tarp vyrų nei tarp moterų, ES šalyse – net 8,5 karto dažniau serga vyrai nei moterys. NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad ši liga yra išgydoma antibiotikais ir primena infekcijos plitimo būdus, simptomus bei apsisaugojimo priemones.
Kaip plinta sifilis?
Sifilis – lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia bakterijos Treponema pallidum, kurios į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar smulkius odos pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu, kai užsikrėtusio asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra bėrimų. Nėštumo metu užsikrėtusi sifiliu moteris gali perduoti infekciją savo naujagimiui. Sifiliu taip pat galima užsikrėsti vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais ir adatomis, perpilant užkrėsto kraujo arba jo komponentų.
Simptomų gali nebūti
Pirminio sifilio simptomai atsiranda praėjus 10–90 d. (vidutiniškai trims savaitėms) po užsikrėtimo. Infekcijos patekimo vietoje, dažniausiai makštyje, varpoje, išangėje, tiesiojoje žarnoje, burnoje arba ant liežuvio, atsiranda neskausminga opa (šankeris). Po 3–10 savaičių opa gali užgyti savaime, tačiau, jei nepaskiriamas gydymas, infekcija (sifilis) progresuoja į antrinę stadiją. Šioje stadijoje galima pastebėti neniežtintį odos bėrimą, dažnai atsirandantį delnuose ir paduose. Gali atsirasti tokie simptomai kaip karščiavimas, padidėję limfmazgiai, lopinėliais išslinkę plaukai, svorio netekimas ir stiprus nuovargis. Šie požymiai gali išnykti ir savaime, tačiau negydant prasideda latentinis (slaptasis) sifilis, kuris neturi simptomų ar požymių. Jei sifilis negydomas, praėjus 10–30 metų nuo užsikrėtimo, gali išsivystyti tretinis sifilis, kuris pažeidžia vidaus organus, pavyzdžiui, širdį, kraujagysles ar nervų sistemą.
Nėštumo metu nenustačius ar laiku nepradėjus gydyti sifilio, gali įvykti savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, gali gimti negyvas kūdikis. Įgimtas sifilis gimusiam naujagimiui gali pasireikšti be simptomų arba gali lemti kelių organų patologiją (kepenų, blužnies, akių, ausų). Siekiant apsaugoti naujagimius, Lietuvoje nuo 2007 m. visoms nėščiosioms sudarytos sąlygos nemokamai pasitikrinti dėl sifilio. Nėščiosios tiriamos du kartus: iki 14 nėštumo savaitės ir 29–41 nėštumo savaitę.
Kaip apsisaugoti?
Saugus lytinis elgesys yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti LPI. Todėl rekomenduojama turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad neserga LPI. Sumažinti riziką užsikrėsti šia liga gali ir apsaugos priemonės – prezervatyvai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad prezervatyvai nuo sifilio apsaugo užkirsdami kelią sąlyčiui su infekcijos sritimi, t. y. išberta kūno vieta. Kartais prezervatyvai negali uždengti visų išbertų vietų, todėl liečiantis su jomis vis tiek galima užsikrėsti.
Įtarus sifilį patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją ir kruopščiai laikytis paskirto gydymo.
Daugiau informacijos apie sifilį rasite čia.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net 
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Sveikata
Skaityti daugiau
