vaistai.lt

Kas penktam žmogui gresia susirgti širdies nepakankamumu – nepagydoma ir brangiai kainuojančia liga. Tai didžiulė našta Europai, taip pat ir Lietuvai. Nors yra optimizmo teikiančių pavyzdžių, statistika negailestinga: pusė miršta per pirmuosius penkerius metus nuo diagnozės nustatymo, tik ketvirtadalis išgyvena dešimt metų. Specialistai prognozuoja, kad sergančiųjų tik daugės, nes gerėja diagnostika. Apie širdies nepakankamumo situaciją Lietuvoje kalbėta spaudos konferencijoje.

Prireikė transplantacijos

Rimvydas Vekerotas (48 m.) portalui papasakojo, kad prieš penkiolika metų susirgo gripu, tačiau, kaip jis pats sako, užleido jį. Negydyta liga taip pakenkė širdžiai, kad apie 2000-uosius jam diagnozuotas širdies nepakankamumas.

„Mano širdis silpo. Vos galėjau paeiti, vos atsistodavau, iškart uždusdavau. Viskas ėjo blogyn. Tad po diagnozės teko ir kardiostimuliatorių, ir dirbtinę panešioti, o prieš penkerius metus padaryta širdies persodinimo operacija. Taigi esu transplantacijos vaikas, sodinukas, – pokštauja vyras. – Bet užtat dabar galiu neuždusdamas užbėgti laiptais. Ne užlipti, o būtent užbėgti!“

Judėjimas – sveikata

Nenustygstantis Rimvydas su žmona augina sūnų, jam puikiai sekasi darbe, kaip tik šiuo metu mokosi anglų kalbos. Jis įsitikinęs, kad puikios savijautos priežastis – judėjimas, kuriam paskatino labradorų retriverių veislės šuo Bartas.

„Šuo padėjo išsijudinti: iš pradžių vaikščiojau, paskui pradėjau pamažu bėgioti. Pirmieji 100 metrų buvo tikras iššūkis sąnariams, raumenims, dusau. Bet dabar mano organizmas ir širdis treniruoti, dalyvauju transplantaciją patyrusių žmonių žaidynėse. Gaila, šiemet dėl finansavimo stokos nepavyko, bet po dvejų metų, tikiuosi, vėl dalyvausiu, – įsitikinęs R. Vekerotas. – Mama vis baiminasi dėl bėgiojimo, bet aš jau kitaip negaliu. Sportuodamas visai kitaip jaučiuosi. O jei jaučiuosi sveikas, vadinasi, toks ir esu. Taigi ir jūsų skaitytojams galiu tik palinkėti: judėkite, būtinai judėkite!“

Iš realybės – asociacija

Mūsų šalyje širdies nepakankamumas diagnozuotas per 100 tūkst. gyventojų. Tačiau tik neseniai įkurta Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija, palaikanti juos ir padedanti spręsti įvairias problemas.
„Pats gyvenimas paskatino įkurti asociaciją, – portalui pasakoja viena iš jos iniciatorių Tatjana Pirmaitienė. – Nors ir stengiausi gyventi aktyviai, atrodo, rūpinausi sveikata ir stengiausi mąstyti pozityviai, tačiau infarkto ir širdies nepakankamumo diagnozės nepavyko išvengti. Jauti, kad išoriškai esi lyg ir toks pat, bet viduje vis dėlto yra problemų. Man buvo įdomu, kaip kiti žmonės išgyvena, susigyvena su diagnoze. Tokių yra daug, jie domisi savimi ir dar nori būti naudingi. Taigi pasitaikius galimybei ir susibūrėme. O asociacija išties yra didžiulė pagalba: moralinė, psichologinė, galų gale net finansinė“.

Atsakingas tik pats

Moteris atskleidė, kad sunkiausia buvo susitaikyti su mintimi, jog jos problema yra tik jos vienos problema, jokiu būdu ne namiškių, ir kad gyvenimą reikia keisti pačiam, niekas kitas to nepadarys.

„Aš manau, kad pasiekiau, ką norėjau, – įsitikinusi T. Pirmaitienė. – Kitiems patarčiau užsiimti prevencija. Pirmiausia pasidomėti savo genetiniu medžiu, kokiomis ligomis kas sirgo. Ir mylėti save, t. y. dažniau tikrintis sveikatą, kad nepražiopsotum lemiamo momento. Labai svarbu gebėti išsikrauti. Man, pavyzdžiui, labai padeda dviračių sportas ir vanduo – maudynės duše ar plaukiojimas baseine. Jokiu būdu nenešioti savyje neigiamų emocijų ir išmokti rūšiuoti informaciją. Tai reiškia, kad aš atsiriboju nuo blogos informacijos, tiesiog jos nepriimu, man jos nereikia. Jei gali keisti – keisk, bet jei ne, atsiribok ir negyvenk su neigiamomis emocijomis. Kam gadinti sau sveikatą? Nereikia prisikviesti ligų“.

Našta Europai

Statistika rodo, kad širdies nepakankamumas gali išsivystyti 1 iš 5 asmenų, peržengusių keturiasdešimtmetį. Pusė miršta per pirmuosius penkerius metus nuo diagnozės nustatymo, tik ketvirtadalis išgyvena dešimt metų. Tai – neišgydoma, dažnai labai sekinanti ir brangiai gydoma liga. Taigi Europai tenka didelė socialinė bei ekonominė našta. Dabar širdies nepakankamumu serga 15 milijonų europiečių, tačiau prognozuojama, kad iki 2030-ųjų skaičius išaugs dar 25 proc.

„Gerėja diagnostika, tad pacientų skaičius tik didės. Kasmet Lietuvoje šiai ligai gydyti išleidžiama apie 50 mln. eurų. Pusė jų tenka gydymui ligoninėse, tik 7 mln. eurų - ambulatorinei priežiūrai, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vedėjas prof. Aleksandras Laucevičius. – Mūsų siekis yra kuo daugiau paslaugų perkelti iš ligoninės į ambulatorinę sritį, taigi reikės daugiau slaugytojų, dirbančių prevencinį darbą. Kaip yra Skandinavijoje. Pacientai dažnai net nemato savo gydytojo, beveik visą laiką su juo bendrauja, galima pavadinti, išmanioji slaugytoja. Įsivaizduokite, ji gali pacientui skirti net 1,5 val.!“

Specializuoti kabinetai

Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė prof. Jelena Čelutkienė mano, kad valstybė turėtų pasirūpinti specializuota ambulatorine priežiūra, kuri leidžia užtikrinti kokybiškesnį ir ilgesnį gyvenimą, kartu sumažinti išlaidas.

„Švedijoje net 80 proc. ligoninių veikia specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose dirba kardiologai ir slaugytojai. Šiemet tokie kabinetai atidaryti ir Lietuvoje, – pasakoja profesorė. – Galime pasidžiaugti, kad pirmieji regione teikiame tokias paslaugas, tad tiek lenkai, tiek estai, tiek kitų šalių specialistai kviečia mus į konferencijas, nori patys atvažiuoti ir pasisemti patirties“.

Specialūs kursai

Iki šiol Lietuvos pacientai, sergantys širdies nepakankamumu, neturėjo specializuotų kabinetų, kuriuose juos konsultuotų specialiai paruošti kardiologai ir slaugytojai. Tuo pasirūpino Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, organizavęs dviejų mėnesių kursus, kuriuose daug dėmesio skirta naujausiems diagnostikos, gydymo ir slaugos metodams.

„Organizuoti tokius mokymus yra būtina, norint užtikrinti kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, teikimą ir tęstinumą sergantiems širdies nepakankamumu, – sako šio fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus. – Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams labai svarbi kardiologo bei slaugytojo pagalba, todėl parengta ilga ir intensyvi mokymo programa. Galime pasidžiaugti, jog jau išleidome pirmąją laidą: 14 slaugytojų ir 14 kardiologų, galėsiančių teikti efektyvią pagalbą“.

Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: