Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirties priežastimi – kasmet nuo jų miršta daugiau nei 20 tūkst. žmonių, o sergamumas viršija ES vidurkį. Vienas pagrindinių rizikos veiksnių – sutrikusi lipidų apykaita, kai kraujyje kaupiasi per daug „blogojo“ cholesterolio. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) ir kitos akredituotos laboratorijos siūlo paprastą, bet labai informatyvų tyrimą – lipidogramą, kuri leidžia laiku įvertinti širdies ligų riziką ir imtis prevencijos.
Kodėl cholesterolis svarbus širdžiai?
Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, būtina ląstelių sienelėms, hormonams ir vitaminams gaminti. Tačiau jo perteklius (ypač MTL frakcija) kaupiasi kraujagyslių sienelėse, formuoja aterosklerozines plokšteles, siaurina arterijas ir didina infarkto bei insulto riziką.
Pagrindiniai lipidų rodikliai lipidogramoje:
- Bendrasis cholesterolis (CHOL) – visas cholesterolio kiekis kraujyje.
- MTL cholesterolis (mažo tankio lipoproteinai, „blogasis“) – pagrindinis aterosklerozės kaltininkas, nešioja cholesterolį į audinius.
- DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinai, „gerasis“) – šalina perteklinį cholesterolį iš kraujagyslių į kepenis.
- Trigliceridai (TG) – dar viena riebalų forma; jų perteklius didina riziką, ypač kartu su mažu DTL.
Lietuvoje prevencinės programos duomenys rodo, kad net 60–70 % vidutinio amžiaus žmonių turi padidėjusį MTL cholesterolį, o daugelis to nežino, nes simptomų ilgai nebūna.
Rekomenduojamos normos (orientacinės, remiantis Europos kardiologų draugijos gairėmis ir Lietuvos praktika, 2025–2026 m.)
Normos skiriasi pagal rizikos lygį (sveiki žmonės, sergantys diabetu, hipertenzija ar jau turintys širdies ligų). Bendrosios gairės suaugusiems:
|
Rodiklis |
Optimalu / pageidautina |
Ribinis / vidutinė rizika |
Padidėjęs / aukšta rizika |
|
Bendrasis cholesterolis |
< 5,0 mmol/l |
5,0–6,2 mmol/l |
> 6,2 mmol/l |
|
MTL cholesterolis |
< 3,0 mmol/l (sveikiems); < 1,8–2,6 mmol/l (didelė rizika) |
3,0–4,1 mmol/l |
> 4,1 mmol/l |
|
DTL cholesterolis |
Vyrams > 1,0 mmol/l; Moterims > 1,2 mmol/l |
Žemas < 1,0 / 1,2 mmol/l |
– |
|
Trigliceridai |
< 1,7 mmol/l |
1,7–2,3 mmol/l |
> 2,3 mmol/l |
Jei turite rizikos veiksnių (rūkymas, antsvoris, diabetas, hipertenzija, šeiminė anamnezė), MTL tikslas dažnai < 1,8 mmol/l ar net < 1,4 mmol/l.
Kada ir kaip atlikti tyrimus?
- Profilaktiškai: Nuo 20–25 m. – bent kartą per 5 metus; nuo 40 m. (vyrams) / 50 m. (moterims) – kasmet ar kas 2 metus.
- Rizikos grupėms: Dažniau – sergantiems diabetu, hipertenzija, nutukusiems, rūkantiems ar turintiems ankstyvų širdies ligų atvejų šeimoje.
- Kaip pasiruošti: Tyrimas atliekamas tuščiu skrandžiu (10–12 val. nevalgius, galima gerti vandenį). Venkite alkoholio ir intensyvaus fizinio krūvio 24 val. prieš.
Ką daryti, jei rodikliai blogi?
Pirmiausia – gyvenimo būdo pokyčiai (jie sumažina MTL 10–30 %):
- Mityba: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, žuvies (omega-3), riešutų; mažiau sočiųjų riebalų (riebi mėsa, sviestas, keptas maistas), transriebalų.
- Fizinis aktyvumas: bent 150 min. vidutinio intensyvumo per savaitę (greitas ėjimas, plaukimas).
- Svorio mažinimas: 5–10 % svorio netekimas ženkliai gerina lipidus.
- Rūkymo metimas ir alkoholio ribojimas.
Jei to nepakanka, gydytojas gali skirti statinus ar kitus vaistus – jie efektyviai mažina MTL ir širdies įvykių riziką.
Širdies sveikata prasideda nuo žinių apie lipidus. Vienas kraujo tyrimas laboratorijoje gali padėti išvengti infarkto ar insulto ateityje. Jei dar netikrinotės – kreipkitės į šeimos gydytoją ar artimiausią NVSPL filialą. Jūsų širdis verta dėmesio kasdien!
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
