Šventės ir negalavimai: kada kreiptis skubiosios pagalbos, o kada galima gydytis namuose?

Šventiniu laikotarpiu į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių paprastai kreipiasi didesnis karščiuojančių, patyrusių traumas, kenčiančių pilvo skausmus pacientų srautas. „Per šventes padidėja rizika susirgti pankreatitu, kurį gali išprovokuoti alkoholio ir labai sotaus maisto vartojimas. Ši būklė yra pavojinga gyvybei, todėl nedelsiant kreiptis skubios pagalbos yra būtina“, – sako skyriuje dirbanti gydytoja chirurgė Marija Vitkauskienė. Gydytoja papasakojo, kada įvairius negalavimus galima gydyti namuose, kada kreiptis skubios pagalbos ir ką daryti šeimos gydytojo nedarbo laiku.

Kalėdos neatsiejamos nuo gausaus vaišių stalo. Ar sulaukiate daug pacientų, besiskundžiančių pilvo skausmais?

Tokių pacientų tikrai pasitaiko. Didžiosios jų daugumos pilvo skausmai šventiniu laikotarpiu yra sietini su persivalgymu ir pertekliniu alkoholio vartojimu. Ar jiems reikia kreiptis skubios pagalbos, priklauso nuo skausmo pobūdžio ir trukmės. Jei pilvo skausmas, raižymas truko kelias valandas, galbūt žmogus ir vėmė, bet po kelių valandų šie simptomai praėjo – greičiausiai tai buvo funkcinis sutrikimas, dėl kurio nereikia kreiptis skubios pagalbos.

Kada jau reikėtų sunerimti ir pagalvoti apie gydytojo apžiūrą skaudant pilvui?

Jei pilvo skausmas nesiliauja ilgiau nei parą, yra įkyrus, būklė negerėja, tuomet galima kreiptis į gydytoją, tačiau tai nebūtinai turėtų būti Skubios pagalbos skyrius – galima kreiptis ir į polikliniką. Šeimos gydytojas, matydamas poreikį, išrašys siuntimą chirurgo apžiūrai.

Jei prasidėjo ūmus, sunkiai pakeliamas pilvo srities skausmas, kuris nepraeina pavartojus nuskausminamųjų vaistų, praėjus kelioms valandoms jau galima važiuoti į gydymo įstaigą. Jei skausmas keičia savo vietą, pavyzdžiui, iš pradžių skaudėjo visą pilvą, o per 24 valandas susikoncentravo dešinėje apatinėje pilvo dalyje, tai galėtų būti apendicito požymiai, dėl kurio būtina kreiptis tiesiai į Skubios pagalbos skyrių.

Jeigu skausmas panašesnis į peilio dūrį, atsirado staiga, dažniausiai viršutinėje pilvo dalyje, ir yra tikrai labai intensyvus, žmogui sunku pajudėti, jam kyla noras „saugoti“ pilvą, tai gali būti opos perforacija (prakiurimas). Tokiu atveju irgi reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.

Labai svarbu prisiminti, kad mūsų taip vadinamo „chirurginio skausmo“, t. y., skausmo, kuris kyla ne dėl persivalgymo ir sutrikusio virškinimo, įprastais nereceptiniais vaistais (ibuprofenu, paracetamoliu) numalšinti nepavyksta. Tai irgi yra ženklas, kad skausmo priežastis gali būti kitokia ir reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos į medikus.

Ką būtina žinoti apie pykinimą, vėmimą ir viduriavimą?

Žiema yra žarnyno virusinių infekcijų laikas, o didelei daliai virusinių žarnyno ligų yra būdingi ir skausmai. Šie skausmai yra spazminio pobūdžio ir sušvelnėja išsituštinus. Skausmą gali lydėti pykinimas ir vėmimas, tačiau ne visada. Dėl tokios žarnyno infekcijos važiuoti į ligoninę tikrai nereikia, nes ji praeina savaime. Vienintelis dalykas, kurį reikia žinoti – negalima stabdyti viduriavo, t. y., vartoti viduriavimą stabdančių vaistų. Infekcinių ligų gydytojai nerekomenduoja ir „smektos“, nes šis vaistas gali sulaikyti virusų toksinus. Pagrindinė pagalba yra skysčių vartojimas – 2,5–3 l vandens per parą, švelnių arbatėlių su nedaug cukraus. Į rekomenduojamą skysčių kiekį neįskaičiuojami gazuoti gėrimai, limonadas, sultys, kava ir, aišku, alkoholis.

Visada rekomenduojame tausojančią dietą: nieko kepto, riebaus, aštraus, rūkyto ar saldaus. Reikėtų valgyti sriubas, košes, švelnų garuose pagamintą arba troškintą maistą. Jei įtariama virusinė žarnyno liga gastroenterokolitas, nereikėtų vartoti ir pieno (tinka tik jogurtas) bei šviežių vaisių ir daržovių bei jų sulčių (vienintelė išimtis yra bananas). Tai pat tinka gerosios bakterijos, kurių galima įsigyti vaistinėje be recepto.

Jei vėmimas ar viduriavimas gausus – ar reikia vykti į Skubiosios pagalbos skyrių?

Jeigu vėmimas labai stiprus ir žmogus jaučia, kad išvemia viską, ką sugėrė ar suvalgė, ar net daugiau, jam gali grėsti dehidratacija, tuomet reikėtų kreiptis į Skubios pagalbos skyrių. Čia bus numalšintas itin stiprus vėmimas, atstatytas skysčių ir elektrolitų disbalansas. Beje, gausus vėmimas yra toks, kai žmogus vemia 10 ir daugiau kartų per parą. Taip pat ir viduriavimas: 2 kartai dar nelaikomi viduriavimu, nuo 5 iki 10 kartų per parą yra toleruotinas viduriavimas, kurį galima stebėti namuose. Jei viduriuojama dažniau, išmatose atsiranda gleivių arba kraujo, išmatos tampa žalios spalvos – reikėtų kreiptis į Infekcinių ligų centrą, kuriame taip pat yra teikiama skubi pagalba.

Žinoma, jei atsiranda vėmimas be pilvo skausmų, pykinimas nepraeina net ir po kelių vėmimų, jei šalia to pasireiškia galvos skausmas ir svaigimas, karščiavimas, tai gali būti susijęs su centrine nervų sistema. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į Skubios pagalbos skyrių.

Taip pat noriu paminėti kraujavimą į virškinamąjį traktą. Tai yra ūminė būklė, dėl kurios reikėtų kreiptis į ligoninę, nes poliklinikoje vargu ar bus galimybė skubiai atlikti endoskopiją. Kraujavimas pasireiškia juodomis, skystomis, labai specifinio kvapo išmatomis. Tik šiuo atveju reikia prisiminti, kad ir tam tikras maistas (burokėliai, mėlynės, šilauogės ir kt.) dažo išmatas, todėl reikėtų įvertinti ir konsistenciją bei kvapą.

Apie sveikatai ir gyvybei pavojingą būklę pankreatitą kalbėta ne kartą. Visgi gal galite priminti, kas tai ir kaip pankreatito išvengti?

Pankreatitas yra ūminis kasos uždegimas, kurį gali išprovokuoti alkoholio ir labai riebaus maisto vartojimas, nes kasa turi dirbti dvigubu pajėgumu. Susirgti ūmiu pankreatitu gali net ir sveiki žmonės. Tiems, kurie jau yra sirgę pankreatitu – ši rizika dar didesnė net ir nuo mažo alkoholio bei riebaus maisto kiekio.

Pankreatito pagrindiniai simptomai – intensyvus viršutinės pilvo dalies skausmas, apimantis dažniausiai visą viršutinę dalį, gali būti „juosiantis“ ir plisti į nugarą. Kartu dažnai pasireiškia pykinimas, vėmimas. Skausmai nepagerėja nuo įprastų nereceptinių vaistų nuo skausmo. Jeigu panašūs požymiai trunka ilgiau nei parą, būtina kreiptis į Skubiosios pagalbos skyrių. Aišku, jeigu skausmas nepakeliamas, labai intensyvus, reikia kreiptis kuo skubiau – rekomenduoju išsikviesti GMP, ir dar neatvykus į ligoninę gauti stipresnių vaistų nuo skausmo.

Gydomi tik pankreatito simptomai – pacientui statomos lašinės, nuskausminamieji, taikoma antikoaguliacinė terapija, kad nesusidarytų trombų. Deja, ūmus kasos uždegimas gali pasibaigti net ir paciento mirtimi.

Šaltuoju metų laiku nesunku užsikrėsti viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tikėtina, kad pakils temperatūra ar užklups kosulys. Kokiais atvejais gydytis namie, kokiais – jau kreiptis skubios pagalbos?

Paprastai, jei temperatūra neviršija +38,5, net rekomenduojama temperatūros vaistais nemalšinti. Bet ne visi tokią temperatūrą lengvai iškenčia, todėl tikrai galima išgerti paracetamolio arba ibuprofeno. Svarbiausia, neviršyti saugaus paracetamolio kiekio per parą – tai yra 4 g. Paracetamolio tabletės poveikis išlieka 4–6 valandas, ibuprofeno poveikis išlieka 6–8 valandas, tačiau geriant 400 mg turinčias tabletes, jų per parą galima išgerti ne daugiau nei 3 vnt. Skausmą malšinančius vaistus galima derinti tarpusavyje, todėl bijant viršyti paracetamolio paros dozę, galima gerti paracetamolį ir ibuprofeną.

Jei žmogaus temperatūra siekia +39, bet išgėrus vaistų jis 4–6 valandas jaučiasi geriau, gali atsikelti, išgerti skysčių, į gydytoją kreiptis nebūtina, o savimi pasirūpinti galima namie – gerti daug skysčių, laikytis tausojančios dietos, ilsėtis. Jei po trijų parų būklė nepasikeičia, reikėtų kreiptis į polikliniką ir atlikti kraujo tyrimus.

Jei karščiavimas po kelių dienų praeina, po savaitės vėl grįžta, žmogus visiškai nepasveiksta, reikia užsirašyti pas šeimos gydytoją, kuris nustatys, ar infekcija nesikomplikavo ir galbūt reikia antibiotikų.

Kada dėl aukštos temperatūros jau reikėtų kreiptis į Skubiosios pagalbos skyrių?

Jei temperatūra nuolat kyla, išgėrus vaistą jo poveikis būna labai trumpas, o temperatūra vėl šauna į viršų, jau galima svarstyti apie apsilankymą gydymo įstaigoje, nepriklausomai nuo to, kiek laiko karščiuojate – parą, dvi ar tris. Taip pat, jei net ir numušus temperatūrą bendras silpnumas nepraeina, žmogui sunku atsikelti iš lovos, skauda galvą, galbūt prasideda vėmimas, reikėtų kreiptis į Skubios pagalbos skyrių.

Jei karščiuojant atsirado ir dusulys, į Skubios pagalbos skyrių reikia kreiptis nedelsiant, nes net ir virusinė infekcija, tokia kaip gripas ar COVID-19, gali sukelti plaučių uždegimą, kuriam reikalingas gydymas stacionare.

Šventinės dienos – kupinos ruošos, judėjimo namuose, todėl yra didelė traumų tikimybė. Kaip elgtis tokiais atvejais?

Jeigu žmogus nugriuvo, susimušė galūnę, pirmiausia reikėtų įvertinti jos būklę ir prisiminti, kad skausmas – natūralus organizmo atsakas į traumą. Taigi, jei žmogus susimušė koją, jaučia skausmą, bet gali priminti ir eiti – tuoj pat važiuoti į Skubiosios pagalbos skyrių greičiausiai nėra reikalo. Galima uždėti ledo, išgerti nuskausminamųjų vaistų. Jei neramu ar būklė blogėja, kitą dieną – kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Į ką rekomenduoju atkreipti dėmesį? Jei žmogus visiškai negali pajudinti galūnės, ji smarkiai tinsta, yra deformuota, jos funkcija sutrikusi, kankina nepakeliamas skausmas – reikėtų kreiptis į Skubios pagalbos skyrių.

Kokių patarimų ar pastebėjimų turite žmonėms, kurie kreipiasi į Skubiosios pagalbos skyrių?

Su kolegomis kartais pajuokaujame apie „trečios valandos nakties pacientus“. Tai yra žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis arba kažkokiu negalavimu skundžiasi jau ne vieną dieną ar savaitę, tačiau vietoj šeimos gydytojo konsultacijos renkasi atvykti į mūsų skyrių viduryje nakties. Todėl noriu dar kartą priminti, kad Skubios pagalbos skyriuje teikiama būtinoji medicinos pagalba. Tai yra tokia pagalba, kuri teikiama, kai žmogaus gyvybei gresia pavojus arba jam kyla reali grėsmė nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką.

Taip pat svarbu prisiminti, kad pacientai gydytojo specialisto konsultacijai priimami ne pagal atvykimo laiką, o pagal būklės sunkumą. Raudona – sunkiausi pacientai, kurie pas gydytoją patenka iš karto (insultai, politraumos ir kitos gyvybei pavojingos būklės), oranžinė – sunkūs pacientai, geltona ir žalia – pacientai su mažesniais nusiskundimais, kuriems teks palaukti ilgiau. Taip pat pačių sunkiausių pacientų prie registratūros kiti laukiantieji greičiausiai išvysti nepavyks – jie gabenami tiesiai į reanimacijos palatą, o į pagalbą gali būti pakviesti kitus pacientus konsultuojantys gydytojai. Tuščias kabinetas dar nereiškia, kad gydytojas poilsiauja.

Puikiai suprantame, kad kiekvienam žmogui jo problema ir skausmas yra didžiausi, kamuoja nerimas ir nežinia – apsilankymas gydymo įstaigoje niekada nėra malonus. Juolab sudėtinga laukti, neturint tiksliai paskirto priėmimo laiko, nes Skubios pagalbos skyriaus darbo principas yra kitoks. Todėl pacientų prašome supratimo ir kantrybės.

Kur dar galima kreiptis, jei naktį ar nedarbo dieną sutriko sveikata?

Dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų žmonės turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria įstaiga, kurioje šeimos gydytojas dirba, yra sudarusi sutartį dėl nebūtinosios pagalbos teikimo jam nedirbant. Tokios informacijos iš anksto galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų, ji privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų interneto svetainėse ar skelbimų lentose. Vilniaus gydymo įstaigų sąrašą galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės informacija

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.