vaistai.lt

Prisidedant prie Pasaulio sveikatos organizacijos Saugaus eismo dekados tikslų, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje gegužės 4–10 d. buvo minima Trečioji Jungtinių Tautų Saugaus eismo savaitė. Šiemet jos šūkis buvo „Saugokime vaikų gyvybes!“ Lietuvoje šia proga savo pajėgas suvienijo Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo ministerijų įstaigos, Kelių policijos tarnyba, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Viename iš saugaus eismo savaitės renginių Trakuose, ministerijų ir savivaldybių administracijų, švietimo įstaigų, visuomenės sveikatos biurų specialistai ir specialistai, prisidedantys prie vaikų sužalojimų keliuose prevencijos priemonių organizavimo ir vykdymo aptarė kaip sekėsi vykdyti Saugaus eismo dekados tikslus Lietuvoje, pasidalino darbo patirtimi.Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas perskaitė susirinkusiems deklaraciją dėl saugos keliuose, įkvėptą vaikų iš viso pasaulio. Joje vaikai pasidalijo mintimis apie savo saugą keliuose, kaip jie jaučiasi keliaudami į mokyklą ir naudodamiesi keliais, ir išsakė savo nuomonę apie tai, kokios saugumo priemonės jiems reikalingos. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai deklaraciją dėl vaikų saugos keliuose renginio metu įteikė Sveikatos apsaugos ministerijos, Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Mokinių neformaliojo švietimo centro, Kelių policijos tarnybos atstovams tikėdamiesi, kad dar didesnis dėmesys bus skiriamas Lietuvos vaikų saugai keliuose, o jų prašymai bus įtraukti į tolesnius šios problemos sprendimo strateginius planus.

Vaikai išskirtinė eismo dalyvių grupė

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kasdien keliuose miršta daugiau nei 500 vaikų. Tūkstančiai patiria sužalojimus, o Lietuvos statistika rodo, kad 1990–2014 metais žuvo 1 258 nepilnamečiai (sudarė 7,7 proc. visų žuvusiųjų), 28 487 nepilnamečiai buvo sužeisti. Taigi, Lietuva patyrė didžiulę moralinę ir ekonominę žalą. Žinoma, visų žinybų pastangomis šis skaičius Lietuvoje tendencingai mažėjo, jeigu 1991 metais buvo 84 žuvę nepilnamečiai, tai 2013 metais buvo 11 žuvusiųjų vaikų. Bet ir vėl keli stambūs nelaimingi atsitikimai Lietuvos keliuose šiais metais nusineša jau 24 nepilnamečių gyvybes. Nustatyta, kad pati pavojingiausia veikla, kurią veikiame per savo gyvenimą, yra dalyvavimas eisme (taikos metu). „Ar skiriame tam pakankamai dėmesio? Ar galima vaikus kaltinti dėl eismo įvykio?“− klausia Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyrius vedėjas Nemunas Abukauskas. Jo manymu, kaip rodo daugelis atvejų, priežastys yra kur kas gilesnės, nes vaikai yra išskirtinė eismo dalyvių grupė. Nes vaikai, kaip eismo dalyviai, nuo suaugusiųjų skiriasi biologiškai (menka fizinė jėga; mažas ūgis; nepakankamas fiziologinis išsivystymas; menka ištvermė, kognityviškai (trūksta žinių apie saugų elgesį, trūksta saugaus elgesio įgūdžių, nepakankama orientacija ir koordinacija aplinkoje), psichologiškai (nepakankami komunikaciniai sugebėjimai, vaikui iki 10 metų sunku užmegzti tarpasmeninius ryšius su kitais eismo dalyviais, ypač vairuotojais). Vaikams taip pat sudėtinga įvertinti rizikingą situaciją ar atsiradusį pavojų, nes vaikų rizikos suvokimas vystosi per praktiką. Jie ir socialiai pažeidžiamesni nei suaugusieji eismo dalyviai.Daugelis Vakarų ir Šiaurės Europoje atliktų tyrimų parodė, kad vien tik teorinių žinių apie saugų elgesį įsisavinimas nedaro įtakos vaikų elgesiui kelyje. Nustatyta, kad iki 7 metų amžiaus vienintelė efektyvi saugaus eismo apmokymo vieta – reali eismo aplinka. Nemuno Abukausko manymu, kad svarbiausia – Lietuvos eismo dalyvio požiūrio keitimas (priežasčių, o ne kaltų ieškojimas), bendros valstybės Lietuvos strategijos saugaus eismo keliuose formavimas (visapusiška analizė, veiksmų planas), bazinis eismo mokytojų parengimas (pavojaus suvokimas, esminiai mokymo principai), tarpinstitucinis bendradarbiavimas kuriant saugesnę Lietuvos miestų ir miestelių infrastruktūrą duos žymiai didesnę naudą eismo dalyvių saugumo užtikrinimui. Suaugusieji yra atsakingi už vaikų saugą ir elgseną keliuose.

Vaikų saugos keliuose ugdymas ir užtikrinimas

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Sveikatos ir saugos ugdymo skyriaus metodininkas Rytis Rimgaila, sakė, kad ugdant mokinių saugos kompetencijas siekiama, kad mokiniai: suvoktų kelių eismo aplinką ir joje egzistuojančią tvarką, numatytų ir atpažintų eismo aplinkos grėsmes, eismo įvykių priežastis ir pasekmes, taikytų žinomus saugaus eismo modelius, naudotųsi pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis ir būdais. Pagrindiniame ugdyme skiriamos atskiros saugaus eismo pamokos vaikams (5-6 kl. − 16 pamokų per metus, 7-8 kl. −7 pamokos per metus, 9-10 kl. −8 pamokos per metus), o pradiniame ir viduriniame ugdyme saugaus eismo temos integruojamos į dalykines pamokas. Be šių pamokų vyksta ir neformalusis vaikų ugdymas, saugaus eismo tematika rengiama ir leidžiama metodinė medžiaga tiek pedagogams, tiek mokiniams rengti. Kasmet kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvauja per 200 mokytojų. Europos Sąjungos fondo lėšomis iki 2020 m. planuojama Lietuvoje įrengti 100 modernių saugaus eismo klasių, Lietuvoje šiuo metu veikia 25 saugaus eismo klasės, daugumoje mokyklų įrengti saugaus eismo „kampeliai“. Švietimo ir mokslo ministerija siekia saugaus mokinių vežiojimo mokykliniais autobusais. Per 13 metų nupirkti ir savivaldybių mokykloms perduoti 692 geltonieji autobusai, kuriais kasdien į mokyklas vežiojami 22509 mokiniai (27 proc. visų į mokyklas važinėjančių, kaimuose ir miesteliuose gyvenančių mokinių), 2012 m. įvesti nauji reikalavimai mokyklinių autobusų apipavidalinimui (specialūs signaliniai žibintai), greičio ribotuvai ir kitos saugos priemonės. 2014 m. įvestas reikalavimas numatyti galimybę įmontuoti stacionarų alkotesterį salone, kuris neleistų įjungti (blokuotų) autobuso variklį, jei alkotesteris nustatys neleistino dydžio vairuotojo apsvaigimą nuo alkoholio. Siekiama, kad regiono transporto įmonių automobilių vairuotojai galėtų atitikti Europos Tarybos direktyvoje 2003/59/EB nustatytus reikalavimus vairuotojų pradinei kvalifikacijai ir periodiniam mokymui. Kuriami transporto ir sandėliavimo sektoriniai praktinio mokymo centrai, kuriose bus sudarytos sąlygos rengti aukštos kvalifikacijos specialistus (Vilnius, Panevėžys, Klaipėda, Kaunas). Projektui įgyvendinti numatoma apie 60 mln. litų ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyriausioji specialistė komisarė Daiva Žilinskė, kaip pagrindines vaikų traumatizmo keliuose priežastis nurodė suaugusiųjų (vairuotojų) neatsakingumą (saugaus važiavimo greičio nepasirinkimą, neatidumas važiuojant per pėsčiųjų perėjas, pro paliktas stovėti transporto priemones, kt. kliūtis), neblaivūs vairuotojai, vaikų vežimo transporto priemonėse taisyklių nesilaikymą, saugos diržų nenaudojimą, vaikų neatsargų ar neatsakingą elgesį kelyje, tinkamo (gero) eismo dalyvio pavyzdžio trūkumą.

Ši netinkama eismo dalyvių elgsena keliuose iliustruojama statistiniais duomenimis, kurie skelbia, kad 2014 metais Lietuvoje užregistruoti 626 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai (55 arba 8,1 proc., mažiau negu 2013 metais). Tai sudarė 18,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 24 ir sužeisti 669 nepilnamečiai (69 arba 9,3 proc., mažiau negu 2013 metais). Žuvo dvigubai daugiau nepilnamečių nei 2013 metais. Žuvę nepilnamečiai sudarė 9 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Įvykių skaičius dėl nepilnamečių neatsargumo – 166, t. y. 50 įvykių, arba 23,1 proc., mažiau negu 2013 metais. Šie įvykiai sudarė 26,5 proc. visų įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai. Juose žuvo 6 (3 daugiau), sužeisti 166 nepilnamečiai (50, arba 23,1 proc., mažiau negu 2013 metais). Pareigūnė mano, kad svarbiausia – žmogus pats turi suprasti ir įsisąmoninti, kad jo netinkamas elgesys kelyje, kelių eismo taisyklių reikalavimų nepaisymas, dažniausiai sukelia skaudžius ir nepataisomus padarinius ne tik sau, bet ir kitiems. Policininkai ne tik vykdo eismo priežiūrą, bet ir atlieka prevencinį darbą įrengtose 6 saugaus eismo (elgesio) klasėse Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Utenos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose.

Geroji patirtis užtikrinant vaikų saugą keliuose
Kalbant apie gerąją automobilių ir savivaldybių kelių infrastruktūros tobulinimą užtikrinant vaikų saugą keliuose buvo pateiktas vienas mokslinis ir trys praktiniai pavyzdžiai Elektrėnų, Šilalės, Panevėžio savivaldybėse. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros Saugaus eismo laboratorijos vedėjas Vidas Žuraulis pabrėžė, kad vaikas nėra mažas suaugęs, nes skiriasi vaiko ir suaugusiojo matymo laukas, psichologija, ūgis. Tobulinant automobilius, norint užtikrinti vaikų kaip eismo dalyvių saugą, automobilių inžinieriai skiria dėmesį į naujų technologijų diegimą: diegiama apsauga į automobilius nuo vaiko kliudymo važiuojant automobiliu atbulomis (į automobilius montuojami radarai, linarai, kameros, sferiniai veidrodžiai); tobulinamos automobilio kliūties atpažinimo sistemos (montuojamos automatinio stabdymo sistema). Taip pat automobilių inžinieriai sprendžia vaikų perkaitimo automobilyje (hipertermija) apsaugos problemą, modernizuoja automobilines kėdutes vežti vaikams, koreguoja oro pagalvės tūrį, saugos diržo įtempimo ir atleidimo jėgą, koreguoja automobilio variklio gaubto pakėlimo kampą, galvojama apie automobilių išorinių oro pagalvių išsiskleidimo padėtį ir tūrį bei kita.
− Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros Saugaus eismo laboratorijos vedėjas Vidas Žuraulis, sakė „Gatvės ir keliai turi būti pritaikomi ir pagal vaikus. Ir Būkime atsakingi, nes jų keliai vieną dieną persikelia į mūsų kelius...“.
Elektrėnų savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė pasidžiaugė, kad Elektrėnų savivaldybėje 2013 ir 2014 metais žuvusiųjų vaikų nebuvo, bet per du metus buvo sužeista 15 vaikų. Jos manymu toks rezultatas buvo pasiektas Elektrėnų savivaldybės institucijoms vykdant bendrai prevencijos priemones kartu su VĮ „Automagistralė“. Tokios prevencinės priemonės kaip socialinė reklama ar informacija spaudoje, skatinimas naudoti priemones su šviesą atspindinčiais elementais, savo iniciatyva įgyvendintos saugaus eismo priemonės, leidiniai saugaus eismo tema ir renginių organizavimas visuomenei bei konkursas „Eismo saugumas bendruomenėse“ padėjo sumažinti vaikų sužalojimo keliuose skaičių. Elektrėnų savivaldybės didžiausias pasididžiavimas, teisingai suprojektuotas 12398 metrų dviračių takas ir prie šio tako visa reikalinga saugaus eismo įranga. Puikų pavyzdį, kaip miesto infrastruktūrą pritaikyti prie saugaus eismo ir saugaus vaikų, jaunimo laisvalaikio praleidimo pateikė Šilalės rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir statybos skyriaus vedėjas Stasys Aužbikas. Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jūratė Valentinavičienė patarė kaip kartu su policijos komisariato bei švietimo įstaigų darbuotojais organizuoti saugaus eismo prevencinius renginius suaugusiems ir vaikams.

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė:

−„Sveikatos apsaugos ministerijos tikslas yra tarpsektorinio bendradarbiavimo būdu sukurti saugią infrastruktūrą Lietuvos žmonėms ar teikti kokybiškas medicinos pagalbos paslaugas, esant reikalui ir šiomis priemonėmis mažinti žuvusiųjų ir sužalotųjų vaikų skaičių gatvėse“.