Olpha-Fura-top-2026.gif
blog image

Asmens apsaugos priemonių ir dezinfekantų naudojimas: ką rinktis ir kaip saugiai naudoti?

Kodėl svarbu tinkamai naudoti asmens apsaugos priemones ir dezinfekantus?

Užkrečiamosios ligos dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, per nešvarias rankas ir dažnai liečiamus paviršius. Ant durų rankenų, turėklų, mobiliųjų telefonų ekranų ir kitų paviršių gali būti mikroorganizmų, kurie, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti įvairias ligas.

Picture1.png
Kvėpavimo takų virusų plitimo būdai (Leung, 2021)

Asmens apsaugos priemonės ir dezinfekantai padeda sumažinti šių mikroorganizmų plitimą, tačiau tik tuomet, kai yra naudojami teisingai. Netinkamai dėvimos medicininės kaukės ar respiratoriai, per ilgai naudojamos pirštinės ar neteisingai naudojami dezinfekantai gali nesuteikti pakankamos apsaugos ir sudaryti klaidingą saugumo jausmą.

Svarbu ne tik naudoti apsaugos priemones, bet ir griežtai laikytis pagrindinių jų naudojimo taisyklių – reguliariai plauti rankas, teisingai dėvėti kaukę ar respiratorių, ir naudoti dezinfekantus pagal paskirtį bei gamintojo nurodymus. Tai padeda apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius.

 

Asmens apsaugos priemonės kasdienėje aplinkoje

Asmens apsaugos priemonės – tai priemonės, skirtos sumažinti mikroorganizmų patekimą į organizmą arba jų perdavimą kitiems asmenims. Kasdienėje aplinkoje dažniausiai naudojamos medicininės kaukės, vienkartinės pirštinės ir, retesniais atvejais, veido arba akių apsaugos priemonės.

Medicininės kaukės yra skirtos sumažinti kvėpavimo takų išskiriamų lašelių patekimą į aplinką. Jos ypač svarbios, kai asmuo jaučia kvėpavimo takų infekcijos simptomus, lankantis gydymo įstaigose ar būnant didesniuose žmonių susibūrimuose. Kaukė turi visiškai dengti nosį ir burną bei būti prigludusi prie veido. Ji netenka savo apsauginių savybių, jei yra dažnai liečiama rankomis, nusiimama ir vėl uždedama, taip pat kai tampa drėgna.

Vienkartinių pirštinių naudojimas kasdienėje aplinkoje dažnai suprantamas klaidingai. Jos nėra skirtos nuolatiniam dėvėjimui viešose vietose ar apsipirkimo metu. Pirštinės gali būti naudingos trumpalaikiam kontaktui su galimai užterštais paviršiais, pavyzdžiui, slaugant sergantį asmenį ar valant patalpas. Tačiau svarbu suprasti, kad ant pirštinių paviršiaus taip pat kaupiasi mikroorganizmai, todėl jas būtina nusimauti iškart po naudojimo, o rankas – nusiplauti ir dezinfekuoti.

Apsauginiai akiniai ar veido skydeliai kasdienėje buityje paprastai nėra reikalingi, tačiau gali būti naudojami slaugant sergantį asmenį, kai yra rizika, kad kūno skysčiai ar sekretai gali patekti į akis.

 

Kuo skiriasi respiratoriai ir medicininės kaukės?

Respiratoriai (pvz., FFP2, FFP3 ar N95 tipo) yra asmens apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti jas dėvintį asmenį nuo aplinkoje esančių smulkių dalelių ir aerozolių, įskaitant užkrečiamųjų ligų sukėlėjus (mikroorganizmus). Skirtingai nei medicininės kaukės, kurios pirmiausia sumažina kvėpavimo takų išskiriamų lašelių patekimą į aplinką ir taip saugo aplinkinius, respiratoriai yra sukurti taip, kad filtruotų įkvepiamą orą ir sandariai priglustų prie veido. Dėl šios priežasties respiratoriai užtikrina aukštesnį kvėpavimo takų apsaugos lygį ir rekomenduojami situacijose, kai yra padidėjusi aerozolių poveikio ar užsikrėtimo rizika.

 

Kiek laiko galima naudoti medicinines kaukes ir respiratorius?

Medicininės kaukės ir respiratoriai yra vienkartinės asmens apsaugos priemonės, kurių veiksmingumas priklauso ne tik nuo tinkamo dėvėjimo, bet ir nuo naudojimo trukmės. Ilgiau nei rekomenduojama naudojamos arba sudrėkusios apsaugos priemonės praranda savo apsaugines savybes ir gali tapti mikroorganizmų kaupimosi vieta.

 

Medicininių kaukių keitimas

Medicininės kaukės yra skirtos trumpalaikiam naudojimui. Rekomenduojama jas keisti kas 2–4 valandas, priklausomai nuo dėvėjimo intensyvumo ir aplinkos sąlygų. Kaukę būtina pakeisti nedelsiant, jei ji sudrėksta nuo kvėpavimo, tampa nešvari, ar buvo nuimta ir vėl uždėta. Pakartotinis tos pačios vienkartinės kaukės naudojimas nerekomenduojamas, nes tai reikšmingai sumažina jos apsauginį efektyvumą.

Detalesnę informaciją apie medicininių naudojimą galite rasti čia.

 

Respiratorių (FFP2, FFP3, N95 tipo) naudojimo trukmė

Respiratoriai užtikrina aukštesnio lygio kvėpavimo takų apsaugą, tačiau taip pat nėra skirti ilgalaikiam ar pakartotiniam naudojimui kasdienėje aplinkoje. Paprastai respiratorius gali būti naudojamas iki 8 valandų, jei jis išlieka sausas, švarus ir nepažeistas. Kaip ir medicininę kaukę, respiratorių būtina pakeisti, jei jis sudrėksta, tampa sunku kvėpuoti, pastebimi mechaniniai pažeidimai arba jis buvo nuimtas ir vėl uždėtas.

Svarbu pabrėžti, kad respiratoriai yra suprojektuoti efektyviai filtruoti įkvepiamą orą tik tada, kai sandariai priglunda prie veido. Net ir nedideli tarpai tarp respiratoriaus ir veido gali reikšmingai sumažinti apsaugos lygį.

Detalesnę informaciją (anglų k.) apie respiratorių naudojimą galite rasti čia

 

Bendros kvėpavimo takų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijos

Tiek kaukes, tiek ir respiratorius rekomenduojama nusiimti laikant už gumyčių ar raištelių, vengiant liesti priekinį paviršių. Nusiėmus apsaugos priemonę, būtina nusiplauti ir / arba dezinfekuoti rankas. Panaudotos kaukės ir respiratoriai turi būti išmetami į mišrių atliekų konteinerį. Apsaugos priemonės neturėtų būti paliekamos ant bendro naudojimo paviršių ar laikomos kišenėse.

Teisingas kaukių ir respiratorių keitimas yra svarbi infekcijų prevencijos dalis ir padeda užtikrinti, kad asmens apsaugos priemonės iš tiesų atliktų savo funkciją – sumažintų infekcijų plitimo riziką.

 

Rankų higiena – svarbiausia infekcijų prevencijos priemonė

Rankų higiena yra efektyviausia ir universaliausia priemonė, kuri padeda apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Tinkamai plaunant rankas muilu ir vandeniu pašalinama didžioji dalis mikroorganizmų, kurie gali patekti į organizmą per burną, nosį ar akis. Tinkamas rankų plovimas gali padėti pašalinti 90-99% ant jų esančių mikroorganizmų, tačiau tai labai priklauso nuo plovimo trukmės, technikos, užterštumo lygio, naudojamo muilo ir vandens.

Rankas būtina plauti grįžus iš lauko, prieš valgį ar maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po kosėjimo, čiaudėjimo ar nosies pūtimo, taip pat po kontakto su sergančiu asmeniu. Rankų plovimas turėtų trukti ne trumpiau kaip 20 sekundžių, kruopščiai nuplaunant ne tik delnus, bet ir tarpupirščius, nykščius bei nagų sritis.

Detalesnę informaciją apie rankų plovimą galite rasti čia.

Picture2.png

 

Rankų dezinfekantų naudojimas

Rankų dezinfekantai yra papildoma priemonė, naudojama tuomet, kai nėra galimybės nusiplauti rankų su muilu ir vandeniu. Veiksmingiausi yra alkoholio pagrindu pagaminti dezinfekantai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 procentų alkoholio (optimalus efektyvumo intervalas – 60–80%).

Naudojant rankų dezinfekantą svarbu užlašinti pakankamą kiekį, kad sudrėktų visas rankų paviršius, ir kruopščiai įtrinti, kol rankos visiškai nudžius. Dezinfekantas neveikia taip efektyviai, jei rankos yra akivaizdžiai purvinos ar riebaluotos – tokiu atveju būtina jas plauti vandeniu ir muilu.

Picture3.png

Paviršių valymas ir dezinfekcija namuose

Kasdienėje buityje dažniausiai pakanka reguliaraus paviršių valymo, tačiau tam tikrais atvejais rekomenduojama atlikti ir dezinfekciją. Ji ypač svarbi, jei namuose gyvena užkrečiamąja liga sergantis asmuo arba dažnai liečiami paviršiai yra naudojami daugelio žmonių.

Prieš dezinfekuojant paviršius būtina juos švariai nuvalyti, kad ant jų neliktų matomų nešvarumų, nes organinės medžiagos (riebalai, maisto likučiai ir kt.) gali sumažinti dezinfekanto veiksmingumą. Dezinfekuojant svarbu laikytis gamintojo nurodyto sąlyčio laiko (laiko, kurį dezinfekantas turi būti ant dezinfekuojamo paviršiaus) – paviršius turi išlikti drėgnas tiek laiko, kiek nurodyta instrukcijoje.

Taip pat, ypatingą dėmesį reikėtų skirti saugai. Skirtingų valiklių ar dezinfekantų maišymas gali sukelti pavojingas chemines reakcijas, todėl visuomet tuo pat metu turi būti naudojama tik viena priemonė ir griežtai laikomasi jos naudojimo rekomendacijų.

 

Saugus paviršių dezinfekantų naudojimas

Dezinfekantai yra cheminės medžiagos, kurias naudojant netinkamai, galima pakenkti sau ir aplinkiniams. Šios priemonės gali dirginti odą, akis ar kvėpavimo takus. Naudojant dezinfekantus rekomenduojama gerai vėdinti patalpas, vengti ilgalaikio kontakto su oda (aplinkos paviršiams skirtų dezinfekantų) bei laikyti šias priemones vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Svarbu dezinfekcijos priemones naudoti tik pagal gamintojo nurodytą jų paskirtį – rankų dezinfekantus naudoti tik rankoms, o paviršių dezinfekantus – tik aplinkos objektams. Per dažnas ar netinkamas dezinfekantų naudojimas nesuteikia papildomos apsaugos ir gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.

Asmens apsaugos priemonės ir dezinfektantai yra veiksmingi tik tuomet, kai naudojami apgalvotai ir teisingai. Rankų higiena išlieka svarbiausia infekcijų prevencijos priemone, o kaukės, pirštinės ir dezinfekantai turėtų būti naudojami kaip papildomos, situacijai pritaikytos priemonės. Atsakingas ir saikingas jų naudojimas padeda apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius.

Parengė: Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimų poskyrio vedėjas, medicinos biologas Jonas Žvirgždas

 

Literatūros šaltiniai

1. Leung, N.H.L. Transmissibility and transmission of respiratory viruses. Nat Rev Microbiol 19, 528–545, 2021. https://doi.org/10.1038/s41579-021-00535-6;

2. World Health Organization. Guidelines on Hand Hygiene in Health Care.  https://www.who.int/publications/i/item/9789241597906;

3. World Health Organization. Transmission of SARS-CoV-2: implications for infection prevention precautions. Scientific Brief. 2020. https://www.who.int/news-room/commentaries/detail/transmission-of-sars-cov-2-implications-for-infection-prevention-precautions;

4. Centers for Disease Control and Prevention.  About Handwashing. 2024. https://www.cdc.gov/clean-hands/about/index.html;

5. Centers for Disease Control and Prevention.  When and How to Clean and Disinfect Your Home. 2025. https://www.cdc.gov/hygiene/about/when-and-how-to-clean-and-disinfect-your-home.html;

6.  Kampf, G., & Kramer, A. Epidemiologic background of hand hygiene and evaluation of the most important agents for scrubs and rubs. Clinical Microbiology Reviews, 17(4), 863–893, 2004. https://doi.org/10.1128/cmr.17.4.863-893.2004

Informacija iš:

 

Nuotrauka: www.freepik.com

Padėk sau
Skaityti daugiau
masks
Gyvename patogiau nei bet kada – bet jaučiamės prasčiau. Kodėl?
masks
Tyrimas: COVID-19 pandemija laikinai pakeitė visuomenės įpročius
masks
Dong Quai – augalas, lydintis moterį pokyčių laikotarpiu