Gyvename patogiau nei bet kada – bet jaučiamės prasčiau. Kodėl?

Nuolatinis nuovargis šiandien kamuoja vis daugiau žmonių. Jis ne svetimas net ir tiems, kurie, regis, neturi jokių rimtų sveikatos problemų. Kai energijos stoka tampa kasdiene būsena, o poilsis nebepadeda, ignoruoti organizmo siunčiamų signalų negalima. Tikslias šios būklės priežastis gali parodyti tik atlikti tyrimai. 

„Šeimos gydytojo kabinete vis dažniau girdžiu tą patį klausimą – kodėl, atrodytų, taip patogiai gyvendami vis tiek jaučiamės pavargę? Nuolatinis nuovargis, energijos stoka, „smegenų rūkas“ ir prasta nuotaika tampa ne išimtimi, o kasdienybe“, – sako sveikatos sprendimų tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė. 

Ji pastebi, kad dažniausiai tai lemia ne ūmios ligos. Neretai nuovargis tampa signalu, kad organizmui kažko trūksta. 

Dažną kamuoja nuovargis be aiškios priežasties 

Anot medikės, vis dažniau pacientai skundžiasi simptomais, kurie tęsiasi mėnesiais: silpnumu, mieguistumu, sunkesne koncentracija, dirglumu, prastesniu miegu ar sumažėjusiu darbingumu. 

„Atlikus įprastus tyrimus dažniausiai rimtos ligos nenustatomos, todėl žmogus gali manyti, kad jam viskas gerai, nors iš tiesų taip nėra. Tokiais atvejais kalbame apie funkcinius sutrikimus, lėtinį pervargimą, miego trūkumą ar mikroelementų stoką – būkles, kurios netelpa į vieną diagnozės kodą, bet reikšmingai veikia kasdienę savijautą“, – teigia A. I. Banaitė. 

Anot jos, vis daugiau gyventojų didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose, juda mažai, patiria nuolatinį informacinį ir emocinį krūvį. Be to, saulės šviesos stygius, nereguliarus valgymas, perdirbtas maistas ir sėdimas darbas tampa norma. 

„Organizmas, kuris evoliuciškai nėra tam pritaikytas, ilgainiui pradeda siųsti pavojaus signalus: nuovargį, silpnumą, motyvacijos stoką“, – dėsto gydytoja. 

Vitaminai ir rodikliai, kuriuos dažnai pamirštame 

Pasak medikės, jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, nepraeina net po ilgesnio poilsio ir jį lydi silpnumas, nuotaikos svyravimai ar dažnos infekcijos, nereikėtų visko nurašyti stresui ar perdegimui. 

„Tokiais atvejais verta įvertinti vitamino D, B12, feritino ir homocisteino rodiklius. Laiku nustatant jų pokyčius ir pradėjus korekciją, dažnai galima pasiekti reikšmingą savijautos pagerėjimą be sudėtingo gydymo“, – teigia gydytoja. 

Anot A. I. Banaitės, vitaminas D svarbus ne tik kaulų sveikatai, bet ir imunitetui, raumenų funkcijai, nuotaikai bei bendrai energijai. Jo trūkumas ypač dažnas šiauriniuose kraštuose, kur saulės mažai, didelė dalis laiko praleidžiama patalpose. 

Vitaminas B12 būtinas normaliai nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Jo stoka gali pasireikšti nuovargiu, vadinamuoju „smegenų rūku“, atminties sutrikimais ar nuotaikos pokyčiais. 

Vis dėlto, anot šeimos gydytojos, praktikoje dažnai nustatomas ne tik vitamino D ar vitamino B12 trūkumas, bet ir kiti reikšmingi kraujo tyrimų pokyčiai. 

„Ne mažiau svarbus rodiklis yra feritinas, parodantis organizmo geležies atsargas. Net ir esant normaliam hemoglobino lygiui, žemas feritinas gali sukelti lėtinį nuovargį, silpnumą bei sumažėjusį fizinį ir protinį pajėgumą. Dar vienas dažnai nepakankamai įvertinamas rodiklis – homocisteinas. Jo padidėjimas gali rodyti B grupės vitaminų, ypač B12 ir folio rūgšties, trūkumą ir būti susijęs ne tik su nuovargiu, bet ir su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – dėsto gydytoja. 

„Antėja“ medikė taip pat pataria nepamiršti svarbių fiziologinių organizmo poreikių: judėjimo, saulės, buvimo gryname ore net ir žvarbią žiemos dieną, kokybiško miego, subalansuotos mitybos.