Kas sukelia kosulį?
Kosulys atsiranda tada, kai dirginami kvėpavimo takai - gerklė, gerklos ar bronchai, taip pat kai užsikemša arba dirginama nosis, ryklė ar atsiradus nervinių galūnėlių dirginimui. Pats kosulys nėra liga, bet greičiau kokios nors ligos, ypač peršalimo ligų, požymis.Ilgalaikį ir sunkų kosulį dažniausiai sukelia virusai ir mikrobai. Dėl jų poveikio gerklėje arba bronchuose kaupiasi įvairios dėl uždegimo atsiradusios medžiagos, gleivės ir pūliai. Stipriai dirginamos nervinės ląstelės atitinkamai sutrikdo ritmingą kvėpavimą, ir mes pradedame kosėti. Organizmas tokiu būdu šalina normaliam kvėpavimui trukdančius teršalus. Peršalimo pradžioje kosulys daugiausia būna sausas, tai yra neproduktyvus, o vėliau pereina į drėgną - produktyvų. Tada pradeda gamintis daugiau gleivių (sekreto), kurios būna klampesnės nei įprastai. Tokiu atveju gleivės sunkiau pasišalina ir sukelia kosulį, dirgindamos kvėpavimo takuose esančias laisvas nervų galūnėles. Kad neprasidėtų bakterinė infekcija, šios gleivės turi būti iškosėtos. Taigi, kosulys yra tam tikra refleksinė organizmo reakcija į dirginimą, kaip reikšmingas organizmo apsauginis refleksas.Kodėl vertėtų rinktis vaistažoles?
Sergant kvėpavimo takų ligomis dažnai gaminasi per daug ir per tirštų gleivių; jos kaupiasi bronchuose, plaučiuose bei kitose ertmėse. Šiuo atveju labai padeda atsikosėjimą lengvinančios vaistažolių arbatos - skystinančios gleives, skatinančios jų pasišalinimą iš organizmo. Žolelės turi daug saponinų bei eterinių aliejų, taip pat labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios tarsi armija kareivėlių puola žmogaus organizme įsikūrusius prašalaičius - virusus ir bakterijas. Dauguma vaistažolių yra labai veiksmingos, o pašalinio poveikio rizika - labai maža.
Nors medicina žengia į priekį ir sukuriama vis naujesnių efektyvesnių cheminių preparatų, augaliniai preparatai išlaiko savo vertę. Jų poveikis paprastai yra platesnis ir švelnesnis nei sintetinių medžiagų. Tai ypač svarbu gydant vaikus, vyresnius žmones, kurie labiausiai jautrūs cheminiams vaistams, o kai kurių ir iš viso negali vartoti. Augaliniai preparatai turi platesnį veikimo spektrą ir sukelia mažiau šalutinių poveikių nei sintetiniai medikamentai. Šiandien moksliškai įrodyta, kad negalavimus gydo augaluose kaupiamos veikliosios medžiagos, tam tikri cheminiai junginiai: alkaloidai, glikozidai, vitaminai, mineralinės medžiagos ir kt. Gydymui ar preparatų ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose daugiausia šių medžiagų.
Tik tinkamai surinktoje ir paruoštoje vaistinėje žaliavoje biologiškai aktyvių medžiagų išlieka daug. Augaliniams preparatams, parduodamiems vaistinėse, taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir cheminiams-sintetiniams preparatams. Jie turi atitikti vaisto sudėties reikalavimus dėl kokybės, veiksmingumo ir saugumo. Taigi, gydymui turi būti renkamiesi tie vaistai, kurie naudingesni sveikatai - pakankamai veiksmingi bei saugūs (mažiausia žalos rizika). Tik augalinių vaistų poveikio pasireiškimui dažnai reikia ilgesnio laiko tarpo. Vaistažolės veikia švelniau už tabletes ir gydytis jomis tenka ilgiau.
Rekomenduojamos priemonės nuo kosulio
Kosint būtina gerti daug šiltų skysčių. Dar geriau, jei pasirinksite arbatas su vaistažolėmis. Puikiai tinka atsikosėjimą lengvinančios anyžių vaisių, debesylų šaknų arbatos, eukaliptų lapų arbata bei inhaliacijos, specialūs vaistinėse perkami įvairūs atsikosėjimą lengvinantys vaistažolių mišiniai. Arbata su anyžiais ne tik tinka kosuliui palengvinti, bet ir yra puikaus skonio. Anyžių nuoviras refleksiškai dirgina bronchų gleivinę, todėl padaugėja sekreto ir sumažėja jo klampumas. Anyžių vaisiai taip pat pasižymi priešuždegiminiu, spazmus atpalaiduojančiu poveikiu. Debesylų šaknys naudojamos sergant bronchitu, malšina spazmus, skystina gleives, palengvina atsikosėjimą, naikina mikrobus, dėl to mažėja bronchų gleivinės uždegimas. Debesyle esančios karčiosios medžiagos stiprina organizmą, todėl jis vartojamas sergant bronchine astma bei lėtiniu bronchitu, lėtiniam kosuliui, ypač kai jį sukelia kvėpavimo takų dirginimas. Kosulį taip pat palengvins eukaliptų lapų vandens užpilas. Eukalipto preparatai veikia antiseptiškai, priešuždegimiškai, atsikosėjimą lengvinančiai ir silpnai spazmolitiškai, raminančiai, skausmą mažinančiai. Ypač efektyvios eukalipto inhaliacijos. Jos ypač sušvelnina sausą kosulį, tinka laringitų, tracheitų ir ūminių bei lėtinių kvėpavimo takų infekcijų atvejais. Eukaliptų lapai inhaliacijoms lengvai paruošiami namuose.
Visų minėtų vaistažolių Jums pasiūlys vaistinėse. Jose taip pat galima įsigyti ypač veiksmingų lietuviškų “Acorus” vaistažolių mišinių – “Bronchos-1”(suaugusiems), “Bronchos” (vaikams) ar “Bronchos-3” (nakčiai). Vaistažolių mišinys “Bronchos-1” veiksmingas sergant bronchitu ir esant sausam kosuliui. Į sudėtį įeinantys augalai - plačialapio gysločio lapai, raktažolės šaknys, čiobrelių žolė palengvina atsikosėjimą gausindami ir skystindami bronchų sekretą.
Analogišku poveikiu pasižymintis vaistažolių mišinys “Bronchos”- pritaikytas vaikams. Jo sudėtyje esantys anyžių vaisiai švelniai ramina ir veiksmingai padeda iškosėti gleives, nes juose esantis eterinis aliejus iš organizmo pasišalina per plaučius. Malonus anyžiaus skonis pagardina arbatą, tad kosinčiam mažyliui nesunku ją įsiūlyti.
“Bronchos-3” - kol kas vienintelis Lietuvos vaistinėse esantis vaistažolių mišinys, specialiai sukurtas vartoti nakčiai. Be čiobrelių žolės ir raktažolių šaknų, skatinančių atsikosėjimą ir slopinančių uždegimą, jo sudėtyje yra gysločių lapų, mažinančių kvėpavimo takų jautrumą, melisų bei pipirmėčių lapų - švelniai raminančių, padedančių lengviau užmigti.Jei kamuoja kosulys, nepamirškite ir kitų paprastų, tačiau ne mažiau svarbių dalykų - pasistenkite, kad jūsų kvėpuojamas oras būtų kiek įmanoma švaresnis. Kambariai turėtų būti išvėdinti ir drėkinami. Mirkykite kojas karštame vandenyje ir nesušalkite. Miegant galvą patartina padėti kiek aukščiau, kad kuo mažiau nosies sekreto patektų į nosiaryklę. Jei kosulys vargina dažnai, patartina kreiptis į gydytoją, nes kosulys gali būti ir rimtos ligos priežastis.