Miego sutrikimai: laboratoriniai tyrimai

Miegas – tai būtina nervinių ląstelių būsena. Jo metu apdorojama gauta informacija, biologiškai svarbi informacija iš hipokampo perkeliama į ilgalaikę atmintį atitinkamose smegenų žievės dalyse, pasąmonė išvaloma nuo nereikalingos informacijos, atkuriami smegenų ir organizmo energetiniai ištekliai, aktyvėja baltymų, augimo hormono ir kitų junginių biosintezė, stabilizuojami bioelektriniai procesai.

Nustatyta, kad apie 50 proc. suaugusiųjų miegas yra sutrikęs. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai – nemiga (insomnia) ir obstrukcinė miego apnėja (OMA). Nemigai būdingas sutrikęs užmigimas ar miego palaikymas, o OMA pasireiškia pasikartojančiomis kvėpavimo pauzėmis miego metu. Reikšmingas gyvenimo kokybės pablogėjimas pastebimas ne tik esant patologiniams miego sutrikimams, tačiau ir suprastėjusios miego kokybės ir kiekybės atveju.

Nuolat miegant mažiau nei šešias ar septynias valandas per parą, silpsta žmogaus imuninė sistema, o tikimybė susirgti vėžiu padidėja du kartus. Nepakankamas miegas yra esminis gyvenimo būdo veiksnys, lemiantis Alzheimerio ligos vystymąsi. Trūkstant miego, kraujyje randasi tokie gliukozės lygio svyravimai, kad žmogui gali būti diagnozuota prediabeto būklė. Didėja vainikinių arterijų užsikimšimo ir plyšimo, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir lėtinio širdies nepakankamumo vystymosi tikimybė. Miego trūkumas skatina visus pagrindinius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją, nerimo sindromą ir polinkį į savižudybę. Miego trūkumas didina alkio hormono (grelino) koncentraciją kraujyje ir slopina sotumo hormono (leptino) veikimą. Nors skrandis pilnas, vis tiek jaučiamės alkani. 

Atnaujintose 2023 m. Europos nemigos gydymo gairėse (remiantis 2017–2023 m. pažanga) pirmaeiliu lėtinės nemigos gydymu suaugusiesiems rekomenduojama taikyti kognityvinę elgesio terapiją (KET-n). Tačiau pirmiausia rekomenduojama įsigilinti į paciento ligos istoriją ir bendrą organizmo būklę, kuri įvertinama atliekant laboratorinius kraujo tyrimus.

NVSPL rekomenduojama atlikti šiuos laboratorinius kraujo tyrimus, siekiant nustatyti miego sutrikimų priežastis:

• Bendras kraujo tyrimas (BKT)– miego sutrikimų tiesiogiai neparodo, tačiau padeda nustatyti antrines priežastis: mažakraujystę (hemoglobino sumažėjimas), sukeliančią nuovargį, uždegiminius procesus (leukocitų padidėjimas), turinčius įtakos nemigai.
• Vitaminų tyrimai:

- Vitaminas D – tyrimais nustatyta, kad trūkstant vitamino D pailgėja suaugusiųjų užmigimo laikas, miego trukmė trumpėja, ir vargina mieguistumas dienos metu.

- Vitaminas B12 – reguliuoja melatonino (užmigimo hormono) gamybą ir dalyvauja serotonino hormono sintezėje. Pakankamas B12 kiekis palaiko teisingą cirkadinį ritmą (vidinį laikrodį). Vitamino B12 trūkumas sukelia miego sutrikimus, tokius kaip nemiga ar nuolatinis nuovargis, dažnas prabudimas naktį.

• Mikroelementų ir elektrolitų tyrimai:

- Kalis (K) – kalio metabolizmas glaudžiai susijęs su kitais mineralais, ypač kalciu ir magniu. Ypač svarbus yra kalio ir magnio ryšys – šių dviejų mineralų trūkumas dažnai pasireiškia kartu ir vienas kitą sustiprina.

- Magnis (Mg) – dėl magnio stokos sutrinka GABA (raminamojo neurotransmiterio) veikla (magnis jungiasi prie smegenyse esančių GABA receptorių, kurie yra atsakingi už nervų veiklos nuraminimą, ir suaktyvina juos), kyla nerimas ir dirglumas, trukdantis kokybiškam miegui. Taip pat magnis padeda deaktyvuoti adrenaliną – hormoną, kuris išsiskiria streso ar pavojaus metu ir sukelia “kovok arba bėk” organizmo reakciją.

- Natris (Na) – natrio trūkumas (hiponatremija) gali reikšmingai pabloginti miego kokybę, sukeldamas naktinį prabudimą, nerimą, raumenų mėšlungį ir bendrą organizmo disbalansą. Elektrolitų stoka sukelia naktinį prakaitavimą, troškulį ir dažnesnį šlapinimąsi, o tai trukdo giliam, nenutrūkstamam miegui.

• Skydliaukės tyrimai:

- TTH (Tireotropinis hormonas) – TTH perteklius (kai skydliaukė veikia per mažai – hipotirozė) gali sukelti nuovargį ir mieguistumą dieną, taip pat didina obstrukcinės miego apnėjos riziką dėl kvėpavimo raumenų funkcijos silpnėjimo ir kvėpavimo takų obstrukcijos, o TTH trūkumas (hipertirozė) – sukelia nemigą ir neramų miegą.

- Laisvasis tiroksinas (FT4) – tiesiogiai reguliuoja medžiagų apykaitą ir energijos lygį, todėl jo pusiausvyra yra būtina kokybiškam miegui. Padidėjęs laisvojo tiroksino kiekis (hipertirozė) sukelia nemigą ir nerimą, o sumažėjęs (hipotirozė) – nuolatinį nuovargį, mieguistumą bei prastą miego kokybę.

• Inkstų tyrimai:

- Kreatininas (CREA), šlapalas (UREA), šlapimo rūgštis – svarbūs įvertinant inkstų veiklą. Tyrimais nustatyta, kad miego apnėja ir lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas yra susiję, todėl vieno sutrikimo gydymas dažnai pagerina ir kito būklę. Net 50–75 proc. lėtine inkstų liga sergančių pacientų susiduria su miego sutrikimais. Taip pat miego trūkumo sukeltas stresas neigiamai veikia inkstų veiklą.

Taigi, miego sutrikimus gali sukelti įvairių organų funkcijos pablogėjimas arba mikroelementų trūkumas. Atlikus išsamius kraujo tyrimus, su specialisto pagalba galima nustatyti miego sutrikimų priežastis ir jas pašalinti, taip pacientui grąžinant visavertį miegą, o kartu su juo – ir ženklų gyvenimo kokybės pagerėjimą.

Parengė: NVSPL Šiaulių skyriaus Mikrobiologinių tyrimų poskyrio mikrobiologijos specialistė Vaida Dovidauskienė.

Informacija iš: