Minint savižudybių prevencijos dieną: ar lengva kalbėtis apie emocinę sveikatą?

Rugsėjo 10 d. minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, kasmet primenanti apie atvirų pokalbių, bendruomenės palaikymo ir profesionalios pagalbos svarbą. Tačiau ar pakankamai drąsu kalbėtis apie emocinę sveikatą – temą, kuri vis dar lydima tylos ir stigmos?

„Savižudybių prevencija yra tema, kurioje nėra abejingų, nes kiekviena statistikos eilutė čia reiškia žmogaus gyvenimą, šeimą, draugus, bendruomenę. Per pastaruosius metus Lietuva padarė nemažą pažangą – plėtojamos prevencijos priemonės, stiprinamos emocinės paramos linijos, didėja dėmesys bendruomenių, vyrų, vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatai. Tačiau kartu žinome, kad kelias dar ilgas, o iššūkių – daug“, – rugsėjo 9 d. vykusioje Higienos instituto konferencijoje „Savižudybės krizė: ar lengva kalbėtis?“ teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vadovė Ieva Vaskelienė, perduodama sveikinimo žodį nuo ministrės.

Per pastaruosius du dešimtmečius savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 40 iki mažiau nei 20 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

„Duomenys rodo, kad Lietuva juda teigiama kryptimi. Tačiau svarbu nepamiršti, jog problema niekur nedingsta. Atsakomybę dalijamės visi – valstybės institucijos, savivaldybės, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiekvienas iš mūsų. Tik bendradarbiaudami ir prisiimdami dalį šios atsakomybės galime pasiekti pokyčius. O juos lemia daugybė dedamųjų – nuo bendruomenės iniciatyvų, artimųjų palaikymo, atviro dialogo apie visuomenėje vyraujančias stigmas apie psichikos sveikatą iki inovatyvių priemonių“, – sako Higienos instituto vadovas Šarūnas Alasauskas.

Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikė instituto praėjusiais metais sukurtą dirbtinio intelekto įrankį ITASA (https://itasa.lt/), kuris padeda žiniasklaidos atstovams, specialistams tinkamai komunikuoti apie savižudybę ir jos riziką. „Kuo daugiau turėsime tokių pagalbos būdų – tiek žmogiškų, tiek technologinių, – tuo tvirtesnį pagrindą kursime efektyviai savižudybių prevencijai“, – teigia Š. Alasauskas.

Ar gebame dalintis apie emocinius sunkumus?

Pasak Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės Astos Ivoškienės, kalbėtis apie emocinę sveikatą Lietuvoje vis dar sudėtinga. „Mūsų visuomenėje tebėra gyvas kolektyvinės traumos palikimas – iš sovietmečio paveldėtas tylėjimas ir stigmatizuojantis požiūris į psichikos sutrikimus bei pagalbos gavimą. Kol šios nuostatos išliks, pokyčio tikėtis bus sunku“, – sako ji bei priduria, kad gyvi liudijimai ir dalijimasis patirtimi padeda keisti visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą. Čia svarbi „Žvelk giliau“ iniciatyva, kurios  šerdis – gyvi susitikimai su iniciatyvos ambasadoriais – žmonėmis, kurie atvirai kalba apie psichikos sveikatos sunkumus. Nors jautrių istorijų bei pasidalijimų socialiniuose tinkluose netrūksta, gyvai jos yra paveikesnės, geriau suvokiame, kad sunkumai, su kuriais susiduria žmonės, yra arčiau nei kartais galvojame.

Plečiantis dirbtinio intelekto technologijai, vis dažniau ne tik patarimo, bet ir emocinės paramos ieškoma kalbantis su virtualiais asistentais. Vienas iš konferencijos pranešėjų, psichoterapeutas ir emocinės paramos tarnybos „Nelik vienas“ bendrakūrėjas Darius Docius pažymėjo, kad pašnekesiai su dirbtiniu intelektu neatstoja pokalbio su psichikos sveikatos specialistu, tačiau galimi kaip papildoma pirminės pagalbos priemonė. „Svarbu siekti, kad asmuo skaitmeninėje erdvėje būtų sutiktas jautriai, o tuomet galima ieškoti bendradarbiavimo, galbūt net ir derinant chatbotus su gyva terapija“, – teigė jis.

Kas prisideda prie teigiamų pokyčių?

Specialistai pabrėžia, kad vien kalbėti apie savižudybių problemą neužtenka – būtinos sisteminės priemonės, kurios padeda mažinti riziką ir stiprinti pagalbos prieinamumą. Lietuvoje tam jau imamasi konkrečių žingsnių.

• Nacionalinis savižudybių prevencijos veiksmų 2023–2026 m. planas. Jame numatytos priemonės, kaip sumažinti savižudybių skaičių, nuo mokymų iki pagalbos teikimo algoritmų.
• Psichikos sveikatos centrai. Teikia pirminę asmens sveikatos priežiūrą, todėl gyventojas gali savarankiškai pasirinkti, prie kurio psichikos sveikatos centro jis nori būti prirašytas (analogiškai, kaip renkamasi šeimos gydytojo kabinetą). Nepasirinkus konkrečios įstaigos, gyventojas yra prirašomas pagal pasirinktą šeimos gydytojo kabinetą. Psichikos sveikatos centruose taip pat teikiama pagalba tiek patiriantiems savižudybės grėsmę, tiek jų artimiesiems.
• Visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse. Jie organizuoja nemokamus bazinius savižudybių prevencijos mokymus, kuriuose mokoma atpažinti savižudybės rizikos ženklus, tinkamai į juos reaguoti ir paskatinti kreiptis psichologinės pagalbos. Taip pat nuo 2024 metų dalyje savivaldybių pradėjo dirbti savižudybių prevencijos koordinatoriai – nauja pareigybė, atsakinga už pagalbos koordinavimą vietos lygmeniu.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose teikiamos psichologinės gerovės paslaugos, kurios apima 8 individualias psichologo konsultacijas bei grupines paslaugas, tokias kaip asmeninių įgūdžių tobulinimas psichologiniam atsparumui ugdyti, psichikos sveikatos raštingumo didinimas, emocinės paramos teikimas ir kiti psichologinę gerovę ir (ar) psichikos sveikatą stiprinantys praktiniai užsiėmimai grupėms.

• Lietuvoje veikia nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centras trumpuoju nr. 1815, darbo valandos I–V nuo 9–19 val., VI–9–15 val. (įskaitant ir šventines dienas), kuriuo gali skambinti asmenys patiriantys savižudybės grėsmę, ir asmenys, kurie savo aplinkoje susiduria su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, prireikus teikiama skubi pirmoji psichologinė pagalba. Daugiau informacijos https://pkpc.lt/. 
• „Tu esi“ svetainė (tuesi.lt) skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
• „Pagalba sau“ svetainė (pagalbasau.lt) – daugiau informacijos apie emocinę sveikatą, psichikos sveikatos sunkumus ir psichologinę pagalbą.

Išdrįsti pradėti pokalbį

Iniciatyvos senjorams „Socialinis receptas“ koordinatorė Monika Juknytė teigia, jog norėdami lengviau kalbėtis apie psichikos sveikatą turime mažinti tylą ir vienatvę. „Reikia ne tik informacijos internete, bet ir gyvo ryšio su tais, kuriems jo labiausiai trūksta. Pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių – kai išdrįstame klausti, klausytis ir tikėti, kad kiekviena pagalbos paieška yra vertinga. Kiekvienas pokalbis gali tapti žingsniu į geresnę savijautą ar net išgelbėtą gyvybę“, – teigia M. Juknytė.

M. Juknytei antrina ir Mažeikių visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatorius, nevyriausybinės organizacijos „Lauko biuras“ direktorius, projekto „Petys petin“ iniciatorius Irmantas Sujeta. Anot jo, patys didžiausi pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių. „Kasdien nuoširdžiai leisdami sau jausti ir kalbėdami apie tai, galime tapti pavyzdžiu kitiems ir parodyti, kad pagalbos prašymas yra stiprybė. Šiandien turime įvairias pagalbos priemones, kurių neturėjo mūsų tėvai ir protėviai, tad tik nuo mūsų apsisprendimo veikti čia ir dabar priklausys asmeninė bei būsimų kartų gerovė“, – teigia I. Sujeta. 

Informacija iš:

Image: freepik.com