Įvairios žolelių arbatos, vaistažolių nuovirai, maisto pagardai iš žalumynų – visa tai šiuo metu labai madinga. Vieni žolėmis gydosi, kiti vartoja profilaktiškai, kad nepultų ligos. Semtis sveikatos iš gamtos – teisingas žingsnis, tik svarbu žinoti, ką, kada ir kaip vartoti.
Prieš plikydama kokių nors kvapių žolelių arbatos, pirmiau pasidomėkite pasirinktų augalų savybėmis, nepasitikėkite vien tik draugės ar žolininke save vadinančios moterėlės rekomendacijomis. Būtų gerai, jei žinotumėte savo organizmo ypatumus: hemoglobino kiekį, kraujo krešumą, skrandžio sulčių rūgštingumą ir pan. Gali paaiškėti, kad jūsų kraujas ir šiaip nėra skystas ir jums gal visiškai netinka vietoj įprastos arbatos gerti iš pažiūros nekaltos erškėtrožių arbatos, pasižyminčios kraują tirštinančiomis savybėmis. Štai dėl ko erškėtuogių arbatos griežtai nerekomenduojama gerti žmonėms, sergantiems varikoze, tromboflebitu, arba tiems, kuriems padidėjusi infarkto ar insulto rizika. Geriau rinktis liepžiedžius – jie pripažinti išties veiksmingu, kraują skystinančiu gamtiniu vaistu.
Prasidėjo bruknių sezonas, tad besirūpinantieji savo ir visos šeimos sveikata ruošia šių uogų atsargas žiemai. Iš tiesų tai itin vitaminingos uogos. Bruknių lapų arbata gerina inkstų veiklą, tirpdo druskas, švelnina inkstų uždegimo simptomus. O štai populiarusis bruknių morsas, atvirkščiai, skatina uratų ir oksalatų susidarymą inkstuose. Bruknių lapų arbata ir uogų morsas – netinkami gėrimai, jei jūsų žemas kraujospūdis. Bruknių lapų arbata nepatariama piktnaudžiauti ir vyrams – jos perteklius gali pažadinti lėtines šlapimo sistemos organų ligas, neigiamai veikti lytinę funkciją.
Organizmo valymas žolėmis
Tai daryti vien tik kažkur kažką nugirdusiems, perskaičiusiems, bet nepasitarusiems su specialistais pavojinga. Dabar visi, kas netingi, ką nors valosi: kraują, kepenis, inkstus, sąnarius... Paskui neretai atsiduria ant operacinio stalo, kur chirurgai šalina tulžies pūslės latakuose ar šlapimtakiuose užstrigusius akmenukus. Taigi būtina itin atidžiai susipažinti su augalų, kurių nuovirais ketinate švarinti organizmą, savybėmis.
Daugelis, neturėdami žinių, vartoja ne tik itin stipriai veikiančias ir turinčias pašalinių poveikių, bet ir nuodingas žoles. Pavyzdžiui, populiarioji ugniažolė, kuria alternatyvios medicinos gerbėjai valosi kepenis ir kraują, kad neatsirastų vėžinių ląstelių. Fitoterapeutai šiuo klausimu sako štai ką: ugniažolė – nuodingas augalas, tad nuodai tiesiog negali valyti. Taigi visada domėkitės atidžiai.
Ne visi augalai gydo
Toli gražu ne visi. O ir tie, kurie gydo, tinka ne visiems. Štai keletas įdomesnių faktų:
♦ Juodųjų serbentų lapai iš tiesų stiprina imunitetą, tačiau juos atsargiai reikėtų vartoti tiems, kas serga reumatiniu artritu, glomerulonefritu, išsėtine skleroze.
♦ Petražolių geriau vengti nėščiosioms dėl galimos persileidimo rizikos.
♦ Bazilikais geriau negardinti patiekalų, jei esate patyrusi infarktą ar insultą. Šie prieskoniniai augalai, gerinantys kraujo sudėtį, didina jo krešumą.
Kaip paruošti žolelių arbatą
Geriate geriate vaistažolių arbatų, o trokštamo poveikio kaip nėra, taip nėra? Taip dažniausiai nutinka, kai arbata ar nuoviras ruošiami neteisingai. Daugelis mano, kad kuo ilgiau karštyje laikysime užplikytas žoles, tuo daugiau bus naudos. Netiesa. Vaistingieji augalai tiesiog sušunta, žūsta visos naudingosios medžiagos: eterinis aliejus, vitaminai, glikozidai ir t. t.
Džiovintos vaistažolės paprastai plikomos moliniame inde, pridengiamos audinio skepeta ir leidžiama natūraliai atvėsti. Geriausia užsiplikyti tiek, kiek tą kartą išgersite. O, tarkime, linų sėmenys ir kiti augalai, išskiriantys gleives, užpilami gerokai atvėsintu (ne aukštesnės nei 40 °C temperatūros) virintu vandeniu. Taigi reikia iki smulkmenų išsiaiškinti kiekvieno vaistingojo augalo paruošimo vartoti būdą ir laikytis rekomendacijų.
Išsiversime be cheminių vaistų?
Daugelis mano, kad pramoniniu būdu iš vaistingųjų augalų gaminami nebent maisto papildai, o visi vaistai – iš cheminių ingredientų, todėl iš tolo jų vengia. Arba atvirkščiai – perskaitę, kad vaistas pagamintas iš augalinės kilmės medžiagų, netiki jo veiksmingumu. O juk daugybė vaistų – hormonų, imunomoduliatorių, citostatikų (preparatų nuo vėžio), vaistų nuo skausmo – gaminama būtent iš gydomųjų augalų. Jie švelniau veikia organizmą ir yra tokie pat veiksmingi, kaip ir cheminiai jų analogai, o kai kuriais atvejais netgi pranoksta juos.
Tai svarbu
♦ Nevartokite gydomųjų arbatų ar nuovirų savo nuožiūra, pasikliaudama draugės ar kaimynės rekomendacijomis. Atminkite: kas tinka vienam, gali pakenkti kitam. Geriau pasitarkite su patyrusiu specialistu.
♦ Nepatartina vartoti vaistažolių, jei nežinote, kaip tiksliai veikia pasirinktosios žolės, ar turi šalutinį poveikį.
♦ Jeigu gydotės žolėmis, darykite 2–3 sav. pertraukas, net jei gydymas duoda akivaizdžių teigiamų rezultatų. Mat daugelyje vaistingųjų augalų yra medžiagų, kurios kaupiasi organizme, tarkime, širdies glikozidų perteklius gali sutrikdyti širdies ritmą.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Padėk sau
Skaityti daugiau
