Spalio 1-ąją jau tradiciškai minima pasaulinė vegetarų diena švenčiama nuo 1977-ųjų. Šią dieną žmonės skatinami nevalgyti mėsos, atsakingiau pažvelgti į savo mitybos įpročius ir pan. Taigi tai puiki proga pakalbėti šia tema plačiau...
Remiantis statistiniais duomenimis, daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų yra vegetarai. Nors Lietuvoje tikslios statistikos nėra, manoma, kad lietuvių vegetarų esama ne daugiau kaip 5 procentai. Pastebėta, jog vegetarėmis dažniau tampa moterys. Kodėl? Galbūt todėl, kad jos labiau rūpinasi savo sveikata, figūra ir „valdo“ virtuvę.
Tiesa, derėtų pastebėti, kad pastaraisiais metais mėsos atsisakančių žmonių gretos sparčiai tankėja. Deja, tokio pasirinkimo vis dar kartais nesupranta visavalgiai. Na, o netoleranciją, žinia, dažniausiai skatina nežinojimas. Todėl pamėginkime išsiaiškinti, kas yra vegetarizmas.
► Keli faktai
Žodyne žodis „vegetarizmas“ apibrėžiamas kaip mitybos praktika, kai atsisakoma bet kokios mėsos (žuvies, paukštienos, jautienos, kiaulienos, jūrų gėrybių) ir visų subproduktų (kepenėlių ir pan.). Kitaip tariant, bet kokio maisto produkto, kuriam gauti praliejamas gyvūno kraujas. Tokią mitybą žmonės pasirenka dėl įvairiausių priežasčių: etinių, religinių, kultūrinių, estetinių, ekologinių, ekonominių ir net politinių. Dažnai vegetarizmas tampa ne tik mityba, bet ir gyvenimo būdu. Kai kurie vegetarai pamažu atsisako ir kitų produktų (avalynės, drabužių), kurių gamyba susijusi su gyvūnų išnaudojimu ir jų mirtimi, taip pat produktų, kuriems išnaudojami gyvūnai (pieno produktai, bičių medus ir pan.) Tuomet jie tampa veganais.
Tiesa, kai kurie vegetarai minta ne vien augalinės kilmės produktais. Štai peskovegetarai valgo žuvį ir jūrų gėrybes, polovegetarai neatsisako paukštienos. Visavalgiams savaime suprantama, kad žuvis, jūrų gėrybės ir paukštiena yra skanūs maisto produktai. Tačiau kodėl polovegetarams negaila žuvies, o peskovegetarams vištos? Dėl tokių ne visai tikrų vegetarų, daugelis mano, kad vegetarizmą sąlygoja noras pasirodyti ar susireikšminti. Juk dabar tai, galima sakyti, madinga. Visgi nesigilinsime į madas, tiesiog norime pasakyti, kad vegetarinė mityba iš tiesų turi labai gilias šaknis.
► Vegetarizmo istorija
Vegetarizmo ištakos siekia neatmenamus laikus. Remdamiesi archeologiniais kasinėjimais Egipte, mokslininkai priėjo prie išvados, kad čia buvo draudžiama valgyti mėsą. Ne paslaptis, jog senovės Graikijoje buvo aukštinamas lieknas, sportiškas žmogaus kūnas. Helėnai, norintys tapti atletais, mokėsi gimnazijose pagal ypatingą sistemą, kuri buvo pati efektyviausia ugdant fizinę jėgą ir ištvermę. Gimnazistai nuolat sportavo ir gyveno pagal griežtą dienotvarkę, be to, laikėsi dietos. Subalansuotą mitybą sudarė vynuogės, riešutai, sūris, kukurūzų duona. Pagrindiniame Romos gladiatorių paros racione taip pat vyravo ne mėsos produktai, bet miežiai, pagardinti alyvų aliejumi. Beje, porcijos buvo ne tokios, kokias šiandien matome lėkštėse. Net stipriausiam vyrui pakakdavo patiekalo, kuris tilpo jo delnuose. Senovės Egipto žyniai visiškai nevartojo mėsos, o senovės Kinijos daosistai buvo vegetarai (kaip ir pirmieji krikščionys bei judėjai). Vegetarizmo pradžiamoksliu, anot mokslininkų, galima vadinti indų Vedas. Jose rašoma: „Kaip kitaip, jei nenužudant gyvos būtybės, gausi mėsos. Žmogus, kuris skaudina jausti gebančią būtybę, niekada nebus Dievo palaimintas. Tad venkite valgyti mėsą.“
► Mitybą lemia gyvenamoji vieta
Akylesnės skaitytojos jau atkreipė dėmesį, kad vegetarizmo pradininkai gyveno kitokiomis nei mūsų klimato sąlygomis. Tikra tiesa, kad vegetarinė mityba atsirado šiltuosiuose kraštuose. Tyrinėtojai tvirtina, kad kitaip ir būti negalėjo. Nors vegetarizmas neatsiejamas nuo religijos ir kultūros, mitybai didelės įtakos turėjo klimato sąlygos. Pavyzdžiui, prie Poliarinio rato gyvenę žmonės nebūtų išlikę misdami vien augalinės kilmės produktais, nes jų ten tiesiog beveik nebuvo. Be to, šaltyje organizmui reikėjo žymiai daugiau kalorijų, norint palaikyti normalią kūno temperatūrą, todėl buvo pradėta medžioti. Taigi visavalgių mityba atsirado ne dėl netikėtai į galvą šovusios minties pasimėgauti mėsos skoniu, bet daugiausia dėl išlikimo.
► Vegetarinė mityba sveikesnė
Mitybos specialistų sluoksniuose nuo seno netyla ginčai, ar vegetariška mityba yra visavertė. Visgi ilgamečiai medicininiai tyrimai parodė, kad racionaliai subalansuotas vegetarizmas tinka absoliučiai visiems žmonėms ir netgi gali pratęsti gyvenimo trukmę, pagerinti sveikatą ir sumažinti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vegetarų kūno masė mažesnė, jų cholesterolio kiekis ir kraujospūdis nesiekia pavojingos ribos. Vegetarai 20 proc. rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginus su visavalgiais. Įvairūs tyrimai rodo ir tai, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki 5 metų ilgiau už mėsavalgius.
Vis dėlto visa tai tinka tik subalansuotai mintantiems vegetarams. Balansuotą ir sveiką mitybą sudaro baltymai, angliavandeniai, riebalai ir ląsteliena. Nors vegetariška dieta gali padėti pagerinti sveikatą, netinkamai subalansuota mityba gali sukelti problemų. Medikai įspėja, kad, apribojus mėsos ir pieno produktų vartojimą, gali imti stigti kai kurių maistinių medžiagų. Pastebėta, jog dažniausiai vegetarams trūksta vitamino B12. Jie taip pat dažniau kenčia dėl geležies deficito. Taigi, pasirinkus šį mitybos būdą, vertėtų atidžiau sekti, ar organizmui nestinga šių medžiagų. Tai galima nesunkiai sužinoti atlikus kraujo tyrimą.
► Ekologiška mityba
Visi žinome, kad mėsos industrija daro daug žalos aplinkai. Mėsos gamybai reikia labai daug žemės, vandens ir energijos. Gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių išmetamųjų dujų šaltinių. Anot Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitos, dėl gyvūninės kilmės produktų gamybos į atmosferą išmetama 18 proc. antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tarp jų 9 proc. viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65 proc. azoto suboksido, 37 proc. metano dujų, 67 proc. amoniako ir kitų sparčiai ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Be to, „užauginti“ mėsą yra labai brangu: iš hektaro žemės galima gauti 280 kg jautienos arba 11 200 kg sojų. Kilogramui grynų baltymų išgauti iš sojos sunaudojama tik 300 l vandens. Norint tiek pat baltymų gauti iš mėsos, reikia ne mažiau kaip 50 000 l vandens. Vien JAV maistui auginami gyvuliai sunaudoja 50 proc. visų šalies vandens resursų...
Jungtinių Tautų Organizacijos atstovai tvirtina, kad, perėję prie vegetarinės mitybos, galėtume sėkmingiau spręsti pasaulinio bado problemą. Užuot milžiniškuose plotuose auginus pašarus gyvuliams, laukuose daug racionaliau būtų auginti žmogui reikiamas žemės ūkio kultūras.
P. S. Kad ir kaip būtų, kiekvieno žmogaus teisė rinktis, ką valgyti. Tad nesvarbu, ar esame vegetarai, ar žaliavalgiai, ar visavalgiai. Gyvenkime draugiškai ir gerbkime vieni kitų pasirinkimą.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Padėk sau
Skaityti daugiau
