Baziniai savižudybių prevencijos mokymai (Mokymai) yra organizuojami savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visoje Lietuvoje. Šįkart daugiau dėmesio – savižudybių prevencijos konteksto Mažeikių rajone apžvalgai, remiantis šio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatoriaus Irmanto Sujetos patirtimi. Taip pat apžvelgiamos 2024–2025 metais Mokymuose dalyvavusių asmenų patirtys.
Mažeikiai stiprina savižudybių prevenciją
Oficialiais duomenimis, 2020–2024 m. Mažeikių rajono savivaldybėje fiksuoti 55 savižudybių atvejai. Iš 55 nusižudžiusiųjų – 43 vyrai ir 12 moterų. Vidutiniškai per metus rajone nusižudo 11 žmonių (visoje Lietuvoje 2024 m. nusižudė 566 asmenys – 19,6 atv. 100 000 gyventojų).
Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras aktyviai prisideda prie savižudybių prevencijos, informuodamas ir ugdydamas visuomenę psichikos sveikatos klausimais. 2025 m. vyksta nuolatinės savivaldybės savižudybių prevencijos darbo grupės steigimo darbai. Kuriamas pagalbos teikimo algoritmas, organizuojami Mokymai, leidžiamas kasmėnesinis savižudybių prevencijos naujienlaiškis, tarpininkaujama skatinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Savižudybių prevencijos koordinatorius I. Sujeta, remdamasis savo patirtimi, pastebi, kad mišrios sudėties Mokymų grupės, kuriose dalyvauja specialistai iš įvairių sektorių (socialinio, sveikatos, švietimo ir kitų), turi daug privalumų. Dalyvavimas mišriose grupėse leidžia žmonėms „pamatyti, kad galbūt jų išankstiniai nusistatymai, turimos žinios, įgūdžiai neaprėpia viso konteksto vietos bendruomenėje“.
I. Sujeta pastebi, kad daugelis žmonių nejaučia poreikio dalyvauti tokio pobūdžio Mokymuose, nes yra įsitikinę, kad „aš viską žinau“ arba „pas mus nieko iki tol nebuvo“. Tačiau motyvacija dalyvauti ir daugiau sužinoti apie tai, kaip reikia elgtis su asmenimis, patiriančiais savižudybės grėsmę, atsiranda būtent nutikus savižudybei.
2024 m. Mažeikių rajono visuomenės sveikatos biuro organizuotuose Mokymuose dalyvavo 90 asmenų, o 2025 m. – jau per 50. Šį rudenį laukia dar dviejų grupių mokymai.
Mokymai, suteikiantys drąsos kalbėti ir klausti: „atrišo burną“
Kalbintos Mokymų dalyvės pabrėžė, kad viena svarbiausių Mokymuose gautų patirčių – gebėjimo įdėmiau klausytis ir girdėti ugdymas bei įgalinimas užduoti klausimus, išsakyti mintis. Tai reikalauja drąsos ir ryžto. Pasak Mokymų dalyvės, kūno terapijos praktikės Onos Kuliešės, jeigu anksčiau klausimas apie svarstymą nusižudyti atrodė „kažkoks tabu“, tai po Mokymų atsirado jausmas, jog „galima apie tai kalbėti ir reikia“. Svarbu pastebėti, kad Mokymų metu daug dėmesio skiriama tam, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus. Per praktines simuliacijas dalyviai mokomi tiesiogiai klausti žmonių, ar jie mąsto apie savižudybę.
Giedrė Šurilienė, Atviro jaunimo centro socialinė darbuotoja, turinti penkiolikos metų socialinio darbo su šeimomis ir jaunimu patirtį, sako, kad po Mokymų išdrąsėjo ir nebebijo tiesiai paklausti kitų žmonių apie savižudybę, atvirai apie tai kalbėti, ji teigia: „Išdrąsėjau, tarsi „atrišo burną“. Dovilė Vyniautienė, Mažeikių moterų „Rotary“ klubo „Liberta“ narė, dalijosi, jog tapo lengviau atpažinti savižudybės rizikos ženklus, atsispindinčius žmonių kalboje. Taip pat ji tapo daug akylesnė, stebėdama tokius „slaptus sakinukus ar žodžius“ kaip „aš pavargau, aš nieko nebenoriu“ – anksčiau jie nieko nereikšdavo, o po Mokymų įgijo visai kitą svorį. Vykinta Korsakienė, VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė ir praktikuojanti psichologė, teigia, kad tiesioginis klausimas „Ar jūs galvojate apie savižudybę“ įpareigoja veikti, o teigiamas Mokymų aspektas tas, kad per juos sužinoma, ką daryti toliau, jeigu žmogus galvoja apie savižudybę.
Kitas svarbus momentas, kurį atskleidė pašnekovių patirtys, tai suvokimas, jog visada reikia rimtai reaguoti į savižudybės rizikos ženklus, net jeigu tai gali atrodyti kaip asmens manipuliacija, siekiant gauti daugiau dėmesio. Taip pat, pašnekovių teigimu, jeigu jau išdrįsai paklausti asmens apie savižudybę, reikia priimti galimybę, kad būsi atstumtas, tačiau klausti – pareiga.
Mokymai, padedantys keisti santykį su praeities įvykiais ir atsikratyti kaltės jausmo
Mokymų metu įgytos žinios ir (ar) galimybė dalyvauti praktinėse simuliacijose, atvejų analizė, dalijantis asmeninėmis patirtimis, susijusiomis su savižudybės atvejais, padeda permąstyti ir tam tikrais atvejais netgi pakeisti santykį su praeities įvykiais.
G. Šurilienė dalijasi, kad po Mokymų pavyko atsikratyti ilgą laiką turėto kaltės jausmo: „Aš nusimečiau šitą 20 metų naštą nuo savo pečių“. Jos artimoje aplinkoje yra įvykę du savižudybės atvejai, dėl vieno iš jų didelę savo gyvenimo dalį moteris buvo kaltinama aplinkinių ir pati išgyveno kaltės jausmą, „bet po tų Mokymų supratau, kad ne aš kalta – žmonės renkasi patys, ar tęsti gyvenimą“. Giedrė sako, kad labai džiaugiasi, jog Mokymų metu išdrįso pasidalyti su grupe savo asmenine patirtimi ir sulaukė lektorių bei kitų Mokymų dalyvių palaikymo. Ji teigia: „Praeities aš atsukti negaliu, bet žinau, kaip paklausti žmogaus dabar, ir tikrai nebebijau.“
Dalyvaujant Mokymuose ir įgijus žinių tarsi pasitikrinama, permąstomos ankstesnės gyvenimo situacijos, kaip elgėsi Mokymų dalyvės, susidūrusios su asmenimis, svarstančiais apie savižudybę. Palyginama, kaip buvo kalbėta ir bendrauta anksčiau, ir kaip būtų kalbamasi dabar, turint Mokymuose įgytų žinių.
Mokymai – visiems
Į klausimą, kam rekomenduotumėte šiuos Mokymus, visos pašnekovės pirmiausia neabejodamos atsakė – „visiems“. G. Šurilienės teigimu, „gyvenime esama situacijų, kur galėtume įvykius pakeisti kita kryptimi, tačiau galbūt mes neturime patirties, galų gale neturime tam drąsos. Tokie Mokymai išlaisvina ir po jų mes turime vidinės jėgos jau kalbėti apie tai ir klausti be baimės“.
Jie, kalbintų pašnekovių nuomone, yra labai svarbūs specialistams, dirbantiems švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos srityse. V. Korsakienė pabrėžė, kad dalyvauti Mokymuose būtų svarbu bet kurių įstaigų vadovams: „Tu, kaip vadovas, pamatai, kaip išmokyti savo komandą paskatinti pastebėti savižudybės rizikos ženklus“. D. Vyniautienės teigimu, dalyvauti tokiuose Mokymuose būtų ne mažiau svarbu kiekvienam žmogui: „Iš žmogaus – ne specialisto – informacijos sklaida tarp artimųjų ir kolegų gali būti netgi didesnė”.
Naudinga informacija
- Norint dalyvauti Mokymuose, reikia kreiptis į savo miesto ar rajono visuomenės sveikatos biurą.
- Lietuvoje veikia nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centras (trumpasis numeris 1815, darbo valandos I–V nuo 9 iki 19 val., VI nuo 9 iki 15 val., įskaitant ir šventines dienas). Trumpuoju numeriu gali skambinti žmonės, patiriantys savižudybės grėsmę, ir tie, kurie savo aplinkoje susiduria su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu; prireikus teikiama skubi pirmoji psichologinė pagalba. Daugiau informacijos https://pkpc.lt/
- „Tu esi“ – svetainė (www.tuesi.lt), skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
Informacija iš:
Image: freepik.com
Padėk sau
Skaityti daugiau
