vaistai.lt

Šiemet jau 31–ąjį kartą minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Kasmet paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primena apie triukšmo sukeliamą riziką sveikatai, dėl kurios galima net prarasti klausą. Ši diena skirta skatinti visuomenės sąmoningumą apie ilgalaikio triukšmo daromą žalą ir raginti taikyti prevencines priemones.

Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, mokyklų ir ramesnio poilsio aplinką, ugdyti atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams. Šią dieną skatinama didinti informuotumą apie žalingą triukšmo poveikį klausai, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Tikimės, kad šių metų balandžio 29-ąją – Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną – miestuose bus ne taip triukšminga kaip įprastai.

Triukšmo poveikis ir statistika

Prognozuojama, kad iki 2050 m. beveik 2,5 milijardo žmonių turės tam tikrą klausos praradimo laipsnį, o daugiau nei 700 milijonų žmonių reikės klausos reabilitacijos paslaugų. Šiuo metu apie 95,1 milijono viso pasaulio jaunų žmonių nuo 5 iki 19 metų gyvena su klausos praradimu. Negydomas klausos praradimas pasaulio šalims kasmet kainuoja beveik 1 trilijoną JAV dolerių.

Dėl nesaugaus klausymosi įpročių daugiau nei 1 milijardui jaunų suaugusiųjų gresia nuolatinis, tačiau išvengiamas klausos praradimas. Norint išplėsti ausų ir klausos priežiūros paslaugas visame pasaulyje, reikia kasmet papildomai investuoti apie 1,40 JAV dolerio vienam asmeniui.

PSO ekspertai nustatė, kad pasaulyje yra apie 360 milijonų žmonių, kurie turi vidutinio ar didelio sunkumo klausos praradimą dėl įvairių priežasčių: aplinkos triukšmo, genetinių veiksnių, komplikacijų po gimdymo, tam tikrų infekcinių ligų, lėtinių ausų infekcijų, tam tikrų vaistų vartojimo ir senėjimo.

Taip pat manoma, kad pusės visų klausos praradimo atvejų galima išvengti. Dėl nesprendžiamų problemų, susijusių su klausos praradimu, pasaulyje patiriama 750 milijardų dolerių nuostolių, kuriuos sudaro sveikatos sistemos, socialinės ir darbingumo netekimo išlaidos.

Triukšmo matavimas ir kontrolė Lietuvoje

Siekiant išsiaiškinti triukšmo lygį tikslinga tirti ir vertinti tiek gyvenamąją, tiek darbo aplinką. Pagal atliktų matavimų duomenis specialistai gali lengviau nustatyti triukšmo priežastis, patarti, kaip jį sumažinti bei parinkti tinkamas apsaugos priemones.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) visoje Lietuvoje įvairiu paros metu, pagal Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas, Lietuvos higienos normą HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ir Lietuvos standartų reikalavimus, atlieka triukšmo matavimus.

Vien šių metų I ketvirtį jau buvo atlikti 258 triukšmo matavimai. Per praėjusius – 2025 m. – Lietuvoje buvo atlikti 2 736 (apie 25 proc.) visų fizikinių veiksnių tyrimai, tarp jų – transporto ir inžinerinės įrangos tyrimai.

Ką galime padaryti kiekvienas?

Keletas paprastų, tačiau reikšmingų žingsnių:

Apsvarstykite galimybę pasitikrinti savo klausą ir imtis kitų sveikos klausos praktikų. Išbandykite klausos apsaugą ir pasiimkite su savimi ausų kištukus eidami į garsios muzikos koncertą.
Išmokykite savo vaikus ar giminaičius suvokti triukšmo keliamus pavojus, parūpinkite jiems tinkamas klausos apsaugos priemones, atsisiųskite garso matavimo programėlę, kad kartu su šeima pietaudami mieste pasirinktumėte tylesnį (ramesnį) restoraną ar kavinę.
Suplanuokite mokomuosius seminarus apie triukšmo suvokimą savo darbuotojams. Pasirūpinkite klausos patikrinimu ir klausos apsaugos priemonėmis rizikos grupės darbuotojams. Skatinkite 60 sekundžių tylą nuo 14:15–14:16 val. (nepriklausomai nuo laiko juostos), kad pajaustumėte, kaip iš tikrųjų skamba tyla.
Pasisakykite už teisės aktų pakeitimus, kad jūsų bendruomenėje būtų sumažintas triukšmas, įvestos ramios erdvės, pritaikytos triukšmo mažinimo technologijos ir efektyviau valdomas triukšmo lygis miestuose.

Turint klausimų dėl galimo triukšmo poveikio sveikatai, patariame kreiptis į NVSPL ir / ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus.

Daugiau informacijos, susijusios su triukšmo poveikiu sveikatai ir triukšmo vertinimu naudojant IMMI triukšmo modeliavimo prognostinę programą Jums pateiks NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas, tel. +370 670 14210.

Daugiau informacijos dėl triukšmo matavimų metodikos ir tvarkos Jums pateiks NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio vedėjas Edvardas Gasperavičius, tel. (+370 5) 260 8421.

Daugiau informacijos anglų kalba pateikiama Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos akustikų asociacijos bei Klausos ir komunikacijų centro internetiniuose puslapiuose: