Astma – viena dažniausių lėtinių kvėpavimo takų ligų, kuria serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, o sergamumas ja nuolat auga. Skaičiuojama, kad šia liga serga apie 363 mln. žmonių visame pasaulyje.
Nors astmos simptomai dažnai būna epizodiniai ir gali savaime praeiti, gydytojai įspėja – net ir lengva ligos forma gali sukelti sunkius, gyvybei pavojingus paūmėjimus. Dėl šios priežasties labai svarbu ne tik laiku atpažinti ligą, bet ir nuosekliai ją gydyti.
„Astma nėra tik retkarčiais pasireiškiantis kosulys ar dusulys. Tai lėtinis uždegimas kvėpavimo takuose, kuris išlieka net ir tada, kai žmogus nejaučia simptomų. Būtent dėl to gydymas turi būti nuoseklus, o ne tik tada, kai pablogėja savijauta“, – sako Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Sunkios astmos centro ir Intersticinių plaučių ligų sektoriaus vadovė doc. dr. Kristina Biekšienė.
Pasak gydytojos, vienas dažniausių atvejų, kai įtariama astma – užsitęsę simptomai po virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Jei kosulys, švokštimas ar dusulys nepraeina kelias savaites, verta sunerimti.
„Jeigu po peršalimo ar kitos infekcijos simptomai užsitęsia ilgiau nei 4–8 savaites, ypač jei atsiranda švokštimas ar dusulys, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei simptomai kartojasi, pasireiškia naktį ar anksti ryte, o tarp epizodų žmogus jaučiasi visiškai gerai – tai labai būdinga astmai“, – aiškina doc. dr. K. Biekšienė.
Astmai būdinga tai, kad simptomus gali išprovokuoti įvairūs veiksniai: alergenai, oro tarša, fizinis krūvis ar buvimas tam tikroje aplinkoje. Dažnai kartu pasireiškia ir kitos alerginės ligos – alerginis rinitas ar atopinis dermatitas.
Nors Lietuvoje astmos gydymui skirti vaistai yra prieinami ir kompensuojami, viena didžiausių problemų išlieka neteisingas vaistų vartojimas.
„Pacientai neretai nutraukia gydymą vos pagerėjus savijautai. Tai klaida, nes uždegimas kvėpavimo takuose niekur nedingsta. Net jei simptomų nėra, liga išlieka aktyvi ir gali bet kada paūmėti“, – pabrėžia gydytoja pulmonologė.
Pagrindiniai astmos gydymo vaistai – įkvepiamieji gliukokortikoidai – slopina uždegimą ir padeda išvengti paūmėjimų. Šiuolaikinės rekomendacijos pabrėžia, kad net ir lengva astma turi būti gydoma priešuždegiminiais vaistais, o ne tik simptomus malšinančiais preparatais.
„Anksčiau buvo įprasta vartoti tik bronchus plečiančius vaistus pagal poreikį, esant lengvai astmai, tačiau šiandien aišku, kad tokio gydymo nepakanka. Net ir lengva astma turi būti gydoma nuosekliai, siekiant išvengti ligos progresavimo ir negrįžtamų kvėpavimo takų pakitimų“, – sako doc. dr. K. Biekšienė.
Gydytoja akcentuoja, kad gydymo sėkmė labai priklauso ir nuo paciento įsitraukimo. Svarbu ne tik vartoti vaistus, bet ir mokėti taisyklingai naudoti inhaliatorių, atpažinti paūmėjimo požymius, žinoti, kada kreiptis pagalbos.
Astma nėra visiškai išgydoma liga, tinkamai ją kontroliuojant galima gyventi visavertį gyvenimą be simptomų.
Kiekvienais metais pirmajį gegužės antradienį minima Pasaulinė astmos diena. Šiemet ypač dėmesio skiriama priešuždegiminių inhaliatorių prieinamumui visiems pacientams. Medikai pabrėžia, kad Lietuvoje šis gydymas yra prieinamas, todėl svarbiausia – juo naudotis atsakingai ir laikytis gydytojų rekomendacijų.
Kauno klinikų informacija
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
Informacija iš:
Nuotrauka: pexels.com
Sveikata
Skaityti daugiau
