Minėdami Pasaulinę sveikatos dieną, Sveikatos apsaugos ministerija ir Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje inicijavo diskusiją, skirtą skiepijimo aktualumui ir dalyvavimo imunoprofilaktikos veikloje svarbai. Nuomonėmis keitėsi sveikatos sistemos atstovai, vaikų ir šeimos sveikatos specialistai, mokslininkai, ekspertai, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausieji respublikos ir kraštų specialistai, visuomeninių organizacijų atstovai, skiepų entuziastai ir skeptikai.
„Pasaulio sveikatos organizaciją teigia, kad skiepijimai yra efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją, vakcinos nuo sveikatai pavojingų ligų prisidėjo prie geresnės žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės, prie aukštesnio civilizacijos lygio, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. – Vaikų skiepijimas – tai šeimos sveiko ir laimingo gyvenimo pagrindas, valstybės ateities garantas. Ne vienam vaikui negali būti atimta teisė būti sveiku. Mieli tėveliai, gydytojai, piliečiai, neleiskite būti apgaudinėjami, remkitės tik moksliškai pagrįsta informacija apie skiepus, esame parengę išsamią medžiagą imunoprofilaktikos temomis, ją skelbiame ir Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės skyrelyje „Skiepai – sveikata“.
Sveikindama visus su Pasauline sveikatos diena, PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė teigė, kad, neabejotinai, vakcinacija – veiksmingiausias būdas valdyti ar net išnaikinti užkrečiamąsias ligas: „Skiepų dėka Europa tapo laisvu nuo poliomielito regionu. Iki 2015 m. siekiama tapti laisvais nuo tymų, raudoniukės. Esant abejonėms dėl skiepų, kviečiu visus kreiptis į PSO. Ši organizacija – sveikatos autoritetas visame pasaulyje ir moksliškai pagrįstos informacijos šaltinis“.
Diskusijoje pristatyta epidemiologinė situacija Europoje, Lietuvos Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014-2018 m. programa. Aptartas mūsų šalyje pastaraisiais metais besiformuojantis nepalankus požiūris į skiepus, verčiantis nerimauti epidemiologus, sveikatos specialistus. Didėja nuo įvairių, sveikatai ypač pavojingų ligų nepaskiepytų vaikų, skaičius. Tai turi įtakos užkrečiamųjų ligų protrūkiams. Todėl akcentuotas sveikatos priežiūros specialistų, gydančių gydytojų vaidmuo, formuojant kokybiškos ir prieinamos vakcinacijos motyvaciją. Pabrėžta ir žiniasklaidos atsakomybė už moksliškai pagrįstos, o ne „pseudomokslinės“ informacijos sklaidą, už visuomenės švietimą.
Diskusijoje kalbėta apie skiepų saugumą. Mokslininkai, specialistai patvirtino, kad vakcinos, kaip ir bet kuris kitas vaistinis preparatas, gali turėti nepageidaujamą poveikį, tačiau šie atvejai yra itin reti ir kruopščiai nagrinėjami. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš 2013 m. atliktų 613 624 „vakcinacijos dūrių“ tik 0,008 proc. turėjo negeidaujamų reakcijų. Lietuvoje yra naudojamos tik registruotos. tarptautinius standartus atitinkančios vakcinos. Veikia nepageidaujamų reakcijų į skiepus ar kitus vaistinius preparatus sistema: apie sveikatos sutrikimus po skiepijimo ar po vaistų vartojimo atvejus gyventojai turėtų pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus gydytojai privalo pranešti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Apibendrinant diskusiją, pažymėta, kad apsauga nuo užkrečiamųjų ligų skiepijimu – ne tik asmens, bet ir visuomenės reikalas. Tai – svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys. Skiepijimai – yra esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis, vakcinacija kasmet padeda išvengti 2,5 mln. žmonių (kurių didelę dalį sudaro vaikai) mirčių. Nuspręsta dažniau organizuoti diskusijas, plėtoti bendradarbiavimą, daugiau dėmesio skirti vaikų profilaktiniam skiepijimui, didinti atsakomybę už savo ir savo aplinkos sveikatą.
Daugiau informacijos – Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje
SAM Epidemiologinės priežiūros skyrius
Informacija iš:
www.sam.lt
Image: FreeDigitalPhotos.net