Sutrikusi skydliaukės veikla sekina visą organizmą

Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai – tai dažniausios skydliaukės ligų priežastys.

Sunegalavęs žmogus apsilankė pas įvairius specialistus: kardiologas pastebėjo širdies ritmo sutrikimą, okulistas – prasidedančią kataraktą, dermatologas – odos sausėjimą. Tik endokrinologas atskleidė, kad dėl visko kalta sutrikusi skydliaukės veikla. Deja, liga jau buvo įsisenėjusi – laukė ilgas gydymas.

Skydliaukė – mažytė drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje. Jos gaminami hormonai daro didžiulę įtaką kepenų, inkstų, širdies, smegenų, lytinių ir kitų organų darbui. Nuo skydliaukės darbo priklauso mūsų grožis, kūno masė, aktyvumas, mąstymas, vaisingumas.

Skydliaukės sutrikimų Lietuvoje turi apie 28 proc. gyventojų. Būtina atkreipti dėmesį, kad skydliaukės sutrikimai vystosi labai lėtai, ligos pradžioje žmogus dažnai jaučiasi sveikas, o liaukos pokyčiai jau vyksta. Todėl Vakarų pasaulyje seniai populiarūs profilaktiniai skydliaukės hormonų tyrimai, kurie padeda laiku nustatyti dar tik bręstančią ligą.

Kai skydliaukė suaktyvėja, ilgainiui išryškėja tokie požymiai: dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, svorio kritimas. Žmogus tampa labai jautrus, jam sunku susikaupti, atlikti užduotį, sumažėja fizinis pajėgumas. Sulėtėjusios liaukos veiklos požymiai: vangumas, mieguistumas, sausa oda, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, kartais rytais būna paburkęs veidas.

Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja skydliaukės hormonų tyrimus atlikti kas penkerius metus nuo 35 metų amžiaus. Sutrikus sveikatai, kraujo tyrimai atliekami dažniau. Ypač svarbu profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurių šeimoje skydliaukės ligomis serga ar sirgo artimi giminaičiai.

Keletas faktų apie skydliaukės mazgus:

• Randami apie 50 procentų asmenų, kuriems atliekama skydliaukės echoskopija
• Apie 5–7 procentus skydliaukės mazgų yra piktybiniai
• Piktybinio skydliaukės naviko rizika didėja vyresniame amžiuje, ypač vyrams

Dažniausiai skydliaukės mazgai nesukelia jokių simptomų, tačiau simptomų nebuvimas neatmeta piktybinio skydliaukės auglio tikimybės. Daugelis skydliaukės piktybinių navikų, ypač ligos pradžioje, nesukelia įtartinų simptomų. Jei mazgai dideli, kartais jaučiamas skausmas kakle, gali atsirasti dusulys ir rijimo sutrikimai. Skydliaukės mazgai gali gaminti per daug skydliaukės hormonų, todėl atsiranda skydliaukės veiklos suaktyvėjimo požymių: dažnas širdies plakimas, prakaitavimas.

Kartais pacientas pats užčiuopia mazgą kaklo priekinėje dalyje, pamato padidėjusią kaklo apimtį ir kreipiasi į gydytoją. Tačiau dažniausiai skydliaukės mazgai diagnozuojami profilaktinio patikrinimo metu, po kaklo apčiuopos ir tyrimo echoskopu. Užčiuopus ar echoskopu nustačius mazgus skydliaukėje, reikia kreiptis į endokrinologą, kuris nuodugniai ištirs ir nustatys, ar mazgas skydliaukėje nėra piktybinis, jei reikės, skirs reikiamą gydymą.

Esant įtartiniems mazgams skydliaukėje atliekama aspiracinė skydliaukės mazgo punkcija. Jos metu gydytojas, naudodamas echoskopą, adata įduria į skydliaukės mazgą ir švirkštu ištraukia ląstelių mėginį. Laboratorijoje šis mėginys tiriamas norint nustatyti, ar mazgas gerybinis, ar piktybinis. Skydliaukės mazgo punkcija – tai saugus, neskausmingas ir tikslus mazgų ištyrimo metodas, leidžiantis anksti diagnozuoti piktybinius skydliaukės navikus, ir laiku, kol liga dar neišplitusi, skirti tinkamą gydymą.

Parengė gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė

Privačioje poliklinikoje „Kardiolita“, Vilniuje, Laisvės pr. 64A, gydytojų endokrinologų konsultacijos ir skydliaukės tyrimai – už specialią kainą!