Išsamios klinikinės studijos rezultatai rodo: prieš rutininį cholesterolio tyrimą nebūtina būti nevalgius.
Bendras cholesterolis kraujuje susideda iš kelių frakcijų: mažo tankio (MTL), arba „blogojo“, cholesterolio, didelio tankio (DTL), arba „gerojo“, cholesterolio ir trigliceridų. Cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas vaidina svarbų vaidmenį, vertinant kardiovaskulinę riziką.
Cholesterolio ir jo frakcijų padidėjimas nustatomas atliekant specialius kraujo tyrimus. Rekomendacijose nurodoma: „kraujas imamas iš venos ryte, prieš tai nevalgius 9-12 valandų“. Amerikiečių mokslininkai griauna šią dogmą.
Vienoje studijų buvo nustatyta, kad vidutinės cholesterolio ir jo frakcijų reikšmės pavalgius svyruoja skirtingai. Pvz.: bendrojo ir DTL kiekis apie 2 proc., MTL – apie 10 proc., o trigliceridų –20 proc. Tai rodo, kad tyrimas tuščiu skrandžiu rutininiam kraujo lipidų nustatymui nėra būtinas, nes frakcijos, sudarančios didžiają lipidų dalį- cholesterolis ir DTL, varijuoja nežymiai. Priešingai, žymus trigliceridų kiekio padidėjimas pavalgius gali būti rezistencijos insulinui pranašas.
Per 2011 metų šešių mėnesių periodą buvo ištirta 209 180 asmenų, kurie turėjo mažiausiai vieną pakitusią lipidų frakciją. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 53 metai. Beveik daugiau nei pusė (53 proc.) jų – moterys. Buvo vertinamas bazinis kraujo lipidų ir jo frakcijų kiekis bei laikas nevalgius iki tyrimo.
Tyrėjai nustatė kelis statistiškai patikimus skirtumus tarp cholesterolio kiekio kraujuje nevalgius tam tikrą laiko tarpą iki tyrimo. Pavyzdžiui, vyrams, nevalgiusiems iki tyrimo 14-15 valandų, bendro cholesterolio, DTL ir MTL kiekis skyrėsi nuo tų, kurie nevalgė 9-12 valandų. Tačiau nesiskyrė, jei laikas nevalgius iki tyrimo buvo trumpesnis. Moterims bendras cholesterolis ir MTL vieną ar dvi valandas iki tyrimo nevalgius skyrėsi nuo tų, kurios nevalgė 9-12 ir daugiau valandų.
Faktas, kad bendro ir DTL cholesterolio reikšmės mažai svyruoja pavalgius, o ir tai, kad intervalas iki tyrimo nevalgius gali būti trumpas, yra pakankamai reikšmingas ir pritaikomas praktikoje.
Daugumai pacientų nurodymas kraujo mėginį imti nevalgius 9-12 valandų yra nepatogus ir sunkiai įgyvendinamas.
Studijos duomenys papildė įrodymus, kad pacientams prieš tyrimą dėl cholesterolio nebūtina badauti. Lipidų ir jo frakcijų svyravimai gali būti vertinami ir pavalgiusiam pacientui. Kitaip derėtų elgtis trigliceridų atžvilgiu, kurių kiekis yra labiau susijęs su valgiu.
Šeimos gydytojos Birutės Jankuvienės požiūriu, jeigu būtų atliekamas tik bendro cholesterolio testas, nebūtų taip svarbu, ar pacientas ateis nevalgęs.
„Tačiau kartą metuose pacientams, esantiems padidėjusios širdies ligų rizikos grupėje, atliekame cholesterolio tyrimą su frakcijomis. Tuo metu atliekame ir bendrą kraujo bei gliukozės kiekio tyrimus. Todėl visą kompleksą tyrimų tikslinga atlikti nevalgius. Nors ir nedidelės paklaidos gali būti reikšmingos paskiriant gydymą“, – sakė ji.
Šaltiniai
Khera AV, Mora A “Fasting for lipid testing: Is it worth the trouble?” Arch Intern Med 2012; DOI: 10.1001 /2013.jamainternmed.263.
Gaziano JM “Should we fast before we measure our lipids?” Arch Intern Med 2012; DOI: 10.1001 /jamainternmed.2013.1771
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
